Įkaitusi geležis

Naujas Rasos megztinis – tikra ugnis! Ypač vis tamsėjančioje ir pilkėjančioje rudeninėje minioje 🙂 . Kartu tai ir labai sezoninis rūbas, savo spalva sujungiantis rudens puošnumą su žiemos šventėmis, kurios raudona gija perneša visa, kas ryšku, šilta, gražu ir gyva nuo vieno gamtos pakilimo ciklo iki kito atbudimo pavasarį. Raudona spalva, simbolizuojanti gyvybę ir apsaugą, ypatingai svarbi ir ryški, kai aplinkui tamsu ir šalta. Tik Rasos megztukas nedemonstruoja nieko tiesmukai – moderniame siluete ir šiuolaikiniame modelyje raudoni atspalviai kaip ugnyje mainosi ir kinta nuo šviesesnių šiltų iki šaltesnių tamsesnių – kaip rudeniniai obuoliai ir lapai su paskutinėmis uogomis…

“Ruduo, kaip visad, ateina netikėtai nepasiruoštai (ypač kalbant apie megztus aksesuarus – kepures, pirštines ir pan.). Tačiau ilgai neužbaigti praeito sezono mezginiai maloniai nuteikia naujam sezonui.

Dalinuosi iš Gradient merino vilnos megztu tekstūrinių raštų megztuku. Iš pradžių lyg buvo abejonių, ar jie gerai matysis tamsesnėje spalvoje, ar spalva ne per ryški, ar spalvų perėjimai nemaišys raštams. Rezultatu patenkinta. Jaukinuosi ryškumą. 🙂 “

Rasos Balčiūnaitės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Gradient 2435 (Įkaitusi geležis), modelis – “Salty Days Sweater“.

Ilha +

Galvoju, kad MZ prisidėjo prie dabartinio laikino atšilimo, nes dar ne visi mezginiai iš vasarinių pluoštų parodyti – dangus supratingai pagalvojo, kad perėjimui prie vilnos reikia laiko ir nusiteikimo ir padovanojo mums tą paskutinį šilumos pliūpsnį. Ir pasirodyti, ir panešioti (čia jei kartais baigei ką nelabai šilto rugsėjį 😉 ).

Šis naujas Magdos megztukas man yra didžiulis atradimas. Net neįsivaizdavau, kaip gerai atrodo ta meniškai švelniai marginta Schoppel-wolle medvilnė dviguba! Kaip iš pasakos, kur reikia atvykti nei nuogai, nei apsirengus, taip ir kartu sudėtas nelygiai dažytas siūlas tampa ir vienspalvis, ir turtingai margas tuo pačiu metu.

Tekstūriniams raštams man visada noris siūlyti kuo apvalesnį siūlą ir dvi plonos medvilninės gijos niekaip į šitą kategoriją nepatenka, bet. prašom, rezultatas – ledas! O tekstūrų čia daug ir įvairių, jos modelyje, įkvėptame tradicinių Ilha regiono portugališkų krepšių pynimo, groja pirmu smuiku. Žiūrėjau nemažai šio modelio versijų Ravelry ir jokia vilnonė neatrodė taip gerai, kaip šis dangiškas megztukas. Ar kad medvilnė be jokio pūko, ar kad megzta su didele meile ir užsidegimu?

Papildomų taškų megztukui prideda ir labai gerai sau prisitaikytos proporcijos bei dydis. Ir viską nušviečianti spalva 🙂 .

Megztukas turi pagilintą iškirptę, todėl prie jo buvo dar numegzta nedidelė skarelė, tik retai kartu nešiojama 😉 , tai mes nuotraukose prie kitų rūbų pabandėm atkartoti atrastus nešiojimo variantus (vietoj rankos yra tos pačios spalvos gumytė 🙂 ).

Magdos Grigonienės megztas megztukas iš dvigubo Schoppel-wolle Cotton Ball 2556, modelis – “Ilha“. Skarelė megzta iš to paties viengubo siūlo, modelis – “I lOVE STRIPES Bandana“.

Poppy Tea

Nusimezgusi negalvojau rodyti šitos palaidinės MZ dienoraštyje dėl tos paprastos priežasties, kad siūlai (Rowan Cotton Milk) jau seniai baigėsi MZ, bet per kelis mėnesius supratau, kad ji yra viena labiausiai nešiojamų nuo pat pavasario (ir, tikiuosi, iki gero rudens), kad vasarinių palaidinių modelių per daug nebūna, o šis savo paprastumu yra ypatingai geras ir universalus, ir trečias dalykas – per tuos kelis mėnesius MZ atsirado bent pora lygiai tokio pat storio siūlų (Schoppel-wolle El Linio, Isager Palet, Trio 1+ Trio 2), kurie tikrai idealiai pakeis šį nebegaminamą medvilnės ir pieno pluošto mišinį.

Aš radau šituos siūlus savo podėliuke, kai pagaliau supratau, kad vasariniai mezginiai yra gėris ir dar, kad mano vasara prasideda kovo gale, Kiolno H+H mugėje, kur būna pakankamai šilta megztiniams, o norisi dėvėti ką nors rankomis megzta. Medvilnės ir pieno mišinys man pasirodė toks švelnus perėjimas nuo vilnos prie tikro vasarinio pluošto, o ir spalva buvo labai labai mano. Buvau tikra, kad paveldėjau juos iš Dalios, bet ji dievagojosi, kad tokios spalvos tikrai nebūtų rinkusis sau. Tai mane ir įtikino, kad net jei ir nieko neprisimenu, visai galėjau juos atsidėti sau – ateities mezginiams 😉 . Ir ta ateitis atėjo!

Modelį aš dar prieš metus (jei ne seniau) nusižiūrėjau nuo Rūtos ir jis man yra idealus minimalizmo pavyzdys, kai veiksme dalyvauja tik medžiaga ir gera konstrukcija. O kas megs pats, įvertins ir puikų Petitknit aprašymą :).

Kai pastebėjau Rūtos palaidinę, ji pasakė modelį ir kad tikrai jį kartos. Tuo laiku man ir vienas vasarinės palaidinės egzempliorius atrodė kaip ateivis iš kosmoso, bet prašom, tepraėjo metai kiti, ir aš ne tik jį mezgu, bet ir… kartoju 😉 .

Ne sau, dukrai, bet nesu tikra, kad nepakartosiu ir sau. Buvau tikra, kad toks minimalistinis modelis patiks ir Kristinai, juolab kad pas mane atkeliavo jos mėgstama rausva spalva iš Dalios ir Renatos podėliukų.

Mezgiau kaip siurprizą, kurį ji turėjo išsitraukti laimės šulinyje per Karolio gimtadienį. Išvakarėse važiavom po parduotuves suknelės man, išėjom su naujom kelnėm Kristei, bet apžiūrėjom, kaip masiškai parduotuvėse paplitusios megztos vasarinės palaidinės. Kristė vieną pasimatavo, jai patiko (man ne, nes mačiau, kaip padaryta) ir pakalbėjom, kad gal aš jai ką numegzčiau (iki tol nė minties nebuvo apie jokius mezginius vasarai). Kai kitą dieną laimės šulinyje ji rado naują palaidinę, išsižiojo: “Mama, tu ką, per naktį numezgei???”.

Aš atsivežiau į šventę savo žaliai melsvą palaidinę, kad abi kartu nusifotografuotume, bet gyvenimas taip intensyviai virė aplinkui, kad pamiršom visai tas nuotraukas, o po šventės likom dviese be jokio trečio asmens už kameros 😉 . Užtai pasidarėm Kristės nuotraukų su retro mašina, angliška, labai pritikusią prie palaidinės stiliaus – tokias (kartu su priderintais prasegamais megztukais) britės labai mėgo pokario metu, kai viską reikėjo taupyti, nebuvo išteklių ir madoje buvo tai, kas universalu. Dabar – dėl visai kitų, pertekliaus, o ne trūkumo, priežasčių – tendencijos grįžta.

Abi palaidinės megztos iš tokio paties siūlo (Rowan Fine Milk Cotton 498 ir 501) pagal tą patį modelį – “Poppy Tee“.

Maren Tee

Dar vienas megztukas (ar greičiau marškinėliai?) iš bukliuotos Isager alpakos, tobulai pataikantis į tai, kas mezgimo gyvenime yra aktualiausia.

Visų pirma, megztukai trumpomis rankovėmis. Šalia topų iš tradiciškai vasarinių medžiagų vis labiau populiarėja ir nestori vilnoniai variantai – angliška pokario mada sugrįžta su fanfaromis, juolab kad mūsų klimatas jiems yra itin palankus, ypač dabar, kai turim gerus šildymus žiemomis, o gamta visais sezonais turi savų planų, nebūtinai sutampančių su mūsų lūkesčiais. Atmetę super karštas dienas, tokius vilnonius marškinėlius, ansamblį papildę viršutiniu sluoksniu, galime dėvėti kiaurus metus. Jausimės patogiai, atrodysim išskirtinai ir stilingai.

Polo marškinėlių apykaklė. Vėl labai aktuali, šiame modelyje ji lengvai modifikuota ir įgavusi dailų moterišką siluetą, perlamutrinės sagutės papildo šį įvaizdį.

Bukle. Minimalizmas niekur nedingo, ypač skandinaviškame dizaino pasaulyje, bet vienspalvis siūlas iškirtinai gerai atrodo derinyje su įdomia medžiagos faktūra. Isager kompanija yra išskirtinai jautri mados vėjams, tad naujo Alpaca Boucle siūlo atsiradimas jų kolekcijoje – tikrai ne atsitiktinumas.

Labai aukšta darbo kokybė ir dėmesys apdailai. Mezgimo amatas visada turėjo savo niuansų, tik jei seniau tas nebuvo taip lengvai pasiekiama, dabar – įsijunk internetą ir mokykis, kiek tik širdis geidžia. Ir mezgantys žmonės tą daro, nepriklausomai nuo amžiaus, bet jauni tą daro beveik šimtu procentu, nes dažnai kito mokytojo po ranka ir neturi, taip susikurdami tokius gražius ir preciziškus drabužius, kad atlikimo kokybė šviečia net per garbanotą siūlą. O gražios nuotraukos tame pačiame internete – puiki proga ne tik pasidemonstruoti, kuo praturtėjo tavo spinta, bet ir įsitaisyti norinčių tokio pat rūbo eilutę 😉 .

Aivos Remeikienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Boucle E0, modelis – “Maren Tee“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €