Įrašo pavadinimas – Dovilės laiško, atkeliavusio mamos dienos išvakarėse, tema ir jame labai lakoniškai apsakytas visas tas didžiulis ir ilgas meilės darbas, kuriam tik mama turbūt turi kantrybės ir ugnies.
Mezgimas, ką čia slėpti, yra labai patrauklus procesas (tegu ir ne visos jo sudedamosios dalys, bet vis tiek ;)) ir daugelis mes imamės jo dėl noro kurti dalykus savo rankomis ir įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Mes deriname spalvas, raštus, džiaugiamės tekstūromis ir ieškome tobuliausio silueto. Čia tame, tobulame ir idealiame gyvenime… O kai mezgi kitam, ypač vaikui, ir nori, kad daiktas jį džiugintų ir būtų nešiojamas, tenka derintis prie užsakovo norų ir pažaboti visus savuosius – tau bus parinkta spalva, kartais net siūlas ir modelis, apie kurio atlikimo sudėtingumą tūlas būsimas nešiotojas nė supratimo neturi…
Bet mamoms nėra jokių neįgyvendinamų dalykų – turbūt neatsitiktinumas, kad abu MZ dienoraštyje rodyti šio modelio variantai yra numegzti dukroms, kiekvienai pagal jos stilių, skonį ir tinkamas spalvas, išrinkti patys gražiausi variantai patiems gražiausiems vaikams.
Virginijos šiltą ir pūkuotą LettLopi siūlą Dovilės megztuke pakeitė švelnutis Isager Tweed kartu su plonyte tos pačios spalvos alpaka, įsivaizduoju, kaip turi šis megztukas čiuoptis ir kristi! Pradėtas karantino (ar tik ne pirmojo?) metu, šis grandiozinis darbas kurį laiką buvo atidėtas į šalį, nes pritrūko siūlų, ir pagaliau baigtas pačiu tinkamiausiu metu žydėjimui kartu su medžiais.
Dovilės Žydelienės megztas paltukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (rRaw white) kartu su Alpaca 1 (0). Modelis – „Belfast„.
