Daivos brioche kaklas

Dvispalvis angliškas stulpelis net ir be raštų, lygiai megztas, yra iš tų magiškų triukų aruodo, kurie atrodo daug sudėtingiau, nei yra iš tiesų padaromi. Ir įvaldytas, man jis turi begalinę trauką – smagu matyti, kaip tavo rankose visai nesudėtingai, mezgant vienu metu tik vienu siūlu, akis po akies, užmetimas po užmetimo gimsta purus dvipusis ir dvispalvis daiktas.

Kad visas mezgimo procesas turi priklausomybę sukeliančių apžavų, ne vienas esame patyrę, bet šis raštas turi dar papildomų galių ir pradėjusi jo mokytis Daiva greičiausiai neįvertino, į kokį gilų vandenį ji brenda 😉 . Iš pradžių gynė smalsumas, kodėl visiems išeina, o man ne, taip negali būti, megzti moku, visiems gaunasi, ir man turi. O kai jau gavosi, tai mezginys taip įtraukė, kad nepaleido net trumpai kelionei į parduotuvę mylimo katinuko reikmėms, ką jau ten kalbėti apie tokius nereikšmingus dalykus, kaip pačiam pajudėti ar pavalgyti. Visa laimė, kad projektas dienos, daugiausia dviejų 😉 .

Rezultatas – jaukus kaklašildis, kurį gali nešioti abiejomis pusėmis pagal nuotaiką ar garderobą. Patogiai užmaunamas per galvą, jis labai stilingai šildys. O kad platus kaklas neįsileistų vėjo, dailus sprendimas – anglišką stulpelį pakeisti paprastu kitos spalvos krašteliu.

Daivos G. megztas kaklašildis iš Drops Karisma 30, 53. Įkvėpimo šaltinis – “Bandana Cowl“.

Siūlų trūkumas

Šis įrašas yra apie megztuką iš siūlų, kurių nebėra MZ. Ir įkvepiantis pavyzdys, kaip kažko pritrūkęs, sukuri geriau ir įdomiau, nei būtum radęs ir galvos nesukęs.

Turbūt jau supratote iš nuotraukų, kad Renatai bemezgant pasibaigė šviesesnė ruda spalva. Gamintojas kaip tik nutraukė šio siūlo gamybą (norisi paverkti, kaip visada, kai baigiasi puikūs siūlai) ir MZ lentynose po truputį ėmė mažėti turimos atsargos be jokių galimybių pasipildyti. Renata nuėjo visų kūrėjų pramintu taku – prisidūrė kitą spalvą ir pažaidė abiejomis, savaip jas abi sukomponavusi ir paderinusi spalvinius plėmus su raštais.

Gali būti, kad būtų susilaukusi komplimentų ir atėjusi su vienspalviu megztuku, bet vargiai nemezgantys žmonės susigaudytų, kur ji jį “nusipirko”. Tuo tarpu toks traukė akį, atkreipė dėmesį, o jo kūrėja pelnytai klausėsi pagyrų choro.

Nebelikus šio siūlo, mes galime ieškoti kito, kaip Renata ieškojo spalvos. O jei norėsis tokiose situacijose nusiminti, visada prisiminkite, kad iš tiesų jums atsiveria durys į begalinių galimybių, netikėtų atradimų ir fantastinių rezultatų kelią.

Renatos Blackutės megztas megztukas iš Rosarios4 Meu Bem 08 ir 09.

Šventes švęsk!

Mano rajono savivalda išsiuntinėjo visiems gyventojams žinutes, kad vasario 16 dieną iškabintos valstybinės vėliavos kabės šiais metais iki kovo 11 dienos, primindamos mums valstybingumo ir nepriklausomybės svarbą.

Pirmaisiais atgautos nepriklausomybės metais valstybinių švenčių metu Lietuvos vėliavos spalvos mirgėjo visuose namuose, neišskiriant nė drabužių (kadangi šventės yra šaltu metu, tai dažniausiai būdavo kepurės su šalikais), MZ dienoraščiui netrūko įspūdingų tautinių mezginių ar kitų rankdarbių. Palaipsniui tiek vėliava, tiek naujas valstybės statusas tapo nebenauju, kasdieniu, įprastu dalyku, į kuriuos nebekreipti specialaus dėmesio ir pastebi tik, kai jų pritrūksta. Buitinė ūkio žinutė man buvo toks geras bakstelėjimas, priverčiantis atsibusti (ypač šių dienų kontekste) ir prisiminti, kad niekas nėra savaime suprantama, ypač geri dalykai – visiems jiems tokiais būti reikia didžiulių jungtinių pastangų. Aptingsti prisiminti, pamiršti ir stengtis bei vertinti.

Patys puošdami šventiniais atributais savo namus, mes nuolat primename sau ir namiškiams bei svečiams, kad mūsų valstybinės šventės yra ne iš dangaus nukritusi dovana. Įkvepiančiam pavyzdžiui – ponios Editos tautiniais motyvais dekoruoti namai vasario šešioliktai. Iki kovo 11 dienos.

Pakabukams panaudotos Union Knopf sagos ir Rosarios4 Crochet 6 501.

Joanos sausio megztinis

Naujas Joanos megztukas yra iš tų gražiausių sėkmės istorijų, kai ne tik rezultatas puikus, visas procesas lyg pats savaime, be jokių pastangų susiklosto. Ir nuo pačios pradžios!

Joana ne veltui išdidžiai pavadino jį “Mano sausio megztinis”, nes tą patį mėnesį ir siūlus nusipirko, ir jau su naujiena apsirengusi pasirodė!

Vidutinio storumo natūralios spalvos alpakų vilną Joana suderino su plonesniu kojininiu siūlu. Kai jo, margo, pritrūko, kaip partizanas neišsidavė, kam reikia, matyt, bijojo tuos sklandaus kelio burtus išsklaidyti. Ratais apie kojininių siūlų lentynas pavaikščiojusi, išsirinko tą patį siūlą, tik vienspalvį – žilo rudo atspalvio Fabel’į, kuris, spėju iš nuotraukų, idealiai įsikomponavo kraštelių dryžiukuose.

Pagrindinis raštas yra lygių akių dryžiukai su į pagrindinį vienspalvį foną netaisyklingais intervalais įterptais dryžiukais iš margo kojininio siūlo. Kadangi kojininio siūlo spalvynas yra panašių rusvų atspalvių, kai kur tie dryžiukai beveik susilieja sukurdami dailų nemechanišką horizontalų mirgėjimą.

Beje, turinti už nugaros visą būrį super jautrių šeiminykščių, Joana visada įvertina siūlo tinkamumą kitiems projektams, todėl jos pagyrimus šios alpakos švelnumui pridedu prie nemenko Puna gerbėjų choro 🙂 .

Gabaliukas reglaninėmis rankovėmis megztos pažasties – tik smalsiems kolegoms! – nes išmani konstrukcija yra meistrystės pagrindas. O idealiai parinkti papuošalai – vyšnaitė ant torto.

Joanos Bartkevičienės megztas megztinis iš Drops Puna 04 kartu su Drops Fabel 912, 300.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €