Moheris vaikams

Kažkada man labai patikdavo gimtadieniui nusimegzti naują megztinį, bet gimtadieniams (ir megztiniams) kaupiantis, suprantau, kad daiktų norisi vis mažiau, o kokybiški mezginiai tarnauja amžius, todėl aš jau senokai nebeužsiimu reguliariu garderobo atnaujinimu. Ką ten aš – mano jaunutė dukra, paklausta, ar norėtų kokio naujo mezginio, tik nusišypso: „Gal ir norėčiau, bet aš tiek turiu, laiko visus panešioti neužtenka”.

Turi ji iš tiesų įspūdingą megztinių kolekciją, nes pagal nerašytą taisyklę „Jei neturi kokio daikto, o jį turi mama, tai tu jį kaip ir taip pat turi 😉 ” ji juos susirenka ir iš savo, ir iš mano spintos. Medžiagų pluoštuose ir sudėtyse mano vaikai jaučiasi taip pat pakankamai gerai orientuoti ir šilto megztinio iš akrilo jie tikrai nesirinks. Bet kartą užėjus kalbai apie moherį, Kristina susidomėjo, kas tai yra, tai yra, klausimas skambėjo taip: „Kuris iš mano megztinių yra moherinis?”. Paaiškėjo, kad tokio tarp jos megztinių nėra, nes aš visą laiką buvau (o ir esu) įsitikinusi, kad moheris yra nevaikiškas pluoštas – dėl savo pūkelio ir dėl rūpestingumo reikalaujančios priežiūros. Mano VAIKO pasipiktinimui nebuvo ribų! Ką reiškia „nevaikiškas pluoštas” ir kur aš čia matau vaikus???

Teko man tuos vaikus tada paskaičiuoti, ir paskaičiavus pripažinau, kad dvidešimt penkeri metai yra tikrai pakankamas amžius įsitaisyti pirmą „suaugusišką” moherinį megztinį ;). Taip netyčia Kristė pratęsė mano apleistą tradiciją ir savo gimtadieniui gavo naują megztinį iš tikrai suaugusiškos medžiagos 🙂 .

Gryno debesėlio megzti nenorėjau, nes tuomet turi labai apgalvoti apatinį sluoksnį, tai tankesniam ir storesniam pluoštui prie moherio pridėjau plonytį lace kategorijos alpakos siūlelį. Megztukas gavosi lengvas, plonas, bet pakankamai tankus vieną nešioti. Kadangi jis buvo mezgamas jau kryptingai tam suaugusiam vaikui, parinkau jos mėgstamą švelniai rausvą spalvą, prie pilkšvai rausvos alpakos pridėjusi kreminį moherį. Modelis – Amerikos neatradinėjau – bazinis reglanas apvaliu kaklu. Populiariausios dizainerės Petiteknit – užtikrintam tikimui ir stilingam nešiojimui. Originale siūlomas yra dvigubas moheris, mano derinys gavosi plonesnis, tai pasirinkau L dydį gerokai mažesniam „vaikui” 🙂 .

Megztukas megztas iš Isager Silk Mohair 62 kartu Isager Alpaca 1 61, modelis – „Cumulus Blouse O-neck„.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Šventės aidai

Kažkuri iš sausio dienų laikoma liūdniausia metuose – žiemos šventės praeityje, daug tamsių šaltų dienų prieky, pavasario saulė ir žaluma dar už gerų ilgų kelių mėnesių. Viskas būtų gal ir taip, jei mes taip visai priklausytume nuo kalendoriaus, bet žmogus yra labai kūrybinga būtybė ir prasitęsti ar susikurti šventę bei magišką jos nuotaiką yra visai mūsų valioje 😉 . Aplinkos detalėmis ar išskirtinai dailiais drabužiais.

Prie nuostabių Loretos nuotraukų ir žavingos jos vintažinių megztukų kolekcijos anūkei nelabai trūksta kokių žodžių – vaizdai už juos šimtą kartų iškalbingesni 🙂 . Bet negaliu susilaikyti eilinį kartą nepasižavėjus, kaip ji, įvaldžiusi bazinius formos konstravimo būdus, juos pritaiko savo idėjoms, kur kiekviena detalė yra svarbi ir kruopščiai apgalvota – priderinti kitos spalvos krašteliai, kiekvienam megztukui parinkti skirtingi reglano takeliai…

Šios kolekcijos megztukų pagrindinis akcentas – subtilus siuvinėjimas. Ir visi jie susegami – nuostabiomis sagutėmis lyg iš močiutės balių laikų lobių skrynelės 🙂 .

Prie dviejų siuvinėjimais puoštų reglaninių megztukų iš tvido į kompaniją prisiderino ir apvalia kokete raštais puoštas iš dvigubo Spinni siūlo. Taip pat dailiai sagutėmis kaip uogelėmis susagstytas. Šventei, kuri visada su tavimi.

Loretos Jasiukėnienės megzti megztukai ir nuotraukos. Pirmasis, žalias, megztas iš Isager Tweed (Moss), antrasis – iš Isager Tweed (Topaz, Sand). Raštuotas megztukas megztas iš Isager Spinni 6s, 32s, 55, 23s,46.

Vietoj pusryčių

Tokios šių dienų mezgimo madų realijos – megztiniai platėja, o skaros… mažėja 😉 . Ripsinis brangakmenis „Sophie Scarf” muša visus populiarumo rekordus ir, aišku, gundo variacijoms 😉 . Kiek ripsą bemylėčiau, juo vienu nelabai įdomu viską megzti.

Išbandžiau kitos danų dizainerės versiją su tekstūriniu raštu, imituojančiu stambų stulpelį ir, aišku, neatsispyriau pati pažaisti su įvairiais dvipusiais raštais ir pradėjau nuo savo senos meilės – vafliuko.

Suplanavusi esu nedidelę seriją įvairių skarelių, šiandien, paskutiniame šių metų įraše, pristatau pirmąją – iš švelnaus, bet formą laikančio Istex Kambgarn siūlo.

Kaip ir visoms tokios tipo skarytėms, jai tereikia labai nedaug siūlų (vieno kamuoliuko per akis), nepūkuota merino vilna leidžia tekstūriniam raštui atsiskleisti. Vaflinis raštas gerai atrodo abiejose pusėse, kas aktualu skaroms, o populiariąją I-cord juostelę pakeičiau savo „atrastu” siauresniu dviejų akių krašteliu.

Skarelės megztos iš Istex Kambgarn 1212 ir 1201, modelis – „Vaflinė skarelė„.

Item added to cart.
0 items - 0,00