Plonytė pereinamų spalvų vilna yra gana įprastas derinys su moheriu tiek megztiniams, tiek skaroms, tik Gražvydė jį painterpretavo labai originaliai. Mezgant ratu ar net detalėmis megztinį iš tokio derinio neišvengsi horizontalių juostų, vienos spalvos moheris gali tik jas lengvai apjungti. Gražvydė savo derinyje radikaliai pakeitė du punktus – mezgimo kryptį ir moherio spalvas.
Visų pirma ji pasirinko ne lygiai megzti vieną plotą, o kiekviena dalis (tiek priekis, tiek nugara) susideda iš trijų atskirai megztų juostų, palaipsniui primezgamų viena prie kitos.
Ir prie skirtingų pereinamo siūlo atkarpų ji dėjo skirtingų spalvų moherį, nesistengdama išsaugoti švelnių perėjimų, o atvirkščiai konstruodama mezginį iš aiškiai apibrėžtų stačiakampių plotų. Ir moherio spalvų nemažai pasirinko, o dar papildomų niuansų atsirado tam pačiam moheriui susidūrus su skirtingomis vilnos spalvomis.
Viskas išlaikyta vienoje rudeninėje Šunvyšnės gamoje, moheris pagal ją laviruoja nuo šviesiai gelsvo iki bordo su tamsiai žalia. Spalviniai plotai numegzti lygiai, su vos matomais švelniais spalviniais perėjimais. Ne be pašmaikštavimo – šviesiai gelsva dalis numegzta dailiu kiauraraščiu 🙂 .
Gražvydės Norkienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2179 (Šunvyšnė) kartu su Isager Silk Mohair 32, 59, 22, 65, 60, 68.