Rudeninis pavasario derlius

Vos prikalbinau Joaną rugsėjo gale pasirodyti su nauju megztuku – nepaisant to, kad siūlas plonas ir dar vilna per pusę su medvilne, vis buvo per šilta. Tai net kaimyniniame kiemelyje kaštonai pro saulę auksinėmis rūdimis pažibėjo, kad spalvomis prisiderintų ir nors taip kompensuotų vasariškas rudenio išdaigas 😉 .

Tuoj jau, manau, ir orai bus idealūs, o visa kita jau ir taip labai tinka – man taip gražu, kad Joana nebijo spalvų, žino, kas jai tinka ir patinka ir švyti su savo mezginiais plačia šypsena 🙂 .

Megztuko pradžia – ne vakar, o ankstyvą pavasarį, kai Joana nusprendė užsirašyti į apvalios koketės kursus, kad pagaliau išmoktų viską suskaičiuoti, o ne eiti pramintu „bandau-mezgu-ardau” taku. Susižavėjusi Jolantos idėja panaudoti margą kojininį siūlą juostelėms, Joana surado gerą margą Opal kamuoliuką ir parinko jam tinkamą foną – viskas iš jos mylimo kolorito. Tik margą siūlą įterpinėjo ne grynomis juostelėmis, o savo firminiais smulkiais rašteliais.

Kaip ten su tuo išsikeltu tikslu yra, žino tik pati Joana, kuri iš pradžių ateidavo konsultuotis dėl tų skaičių, paskui nustojo, tada nugirdau ne mano ausims skirtus žodžius, kad skaičiavimai nėra jos mėgstamiausia, švelniai tariant, mezgimo dalis… Bet kuriuo atveju, kaip mes pasiekiame gerus rezultatus, mūsų pačių reikalas, svarbu, kad viskas guli taip ir ten, kur turi, Joana šviečia su naujiena dailiau už gražiausių rudeninių jurginų puokštę.

Išvirkščių akių takeliai menamų šoninių siūlių vietose, preciziška apdaila ir labai geras prisitaikymas modelio sau – jau su pavasariniais kursais neturi nieko bendra, tai ilgametės patirties ir meistrystės derlius.

Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 27, Opal Schafpate X 9603.

Atostogų derlius

Ką geriausia megzti aktyviai atostogaujant? Aišku, kojines. Nei matuot, nei galvot, nei kelius šildo, nei krepšy daug vietos užima. Gražvydė, aišku, jas ir pasiėmė į Latvijos pajūrį.

Ir netrukus atskriejo žavingi pajūrio vaizdai naujų kojinių fone.

Pirma pora megzta smulkučiu nukeltų akių raštu (firminis raštas tokiu lieka visuose projektuose 😉 ), prie labai nuosaikaus rudo kolorito priderinant ypač ryškaus ir nenuspėjamo Wundercklecks kamuoliuko pirštukus, atnaras ir kulnus. Kamuoliukas ne tik ryškus ir nenuspėjamas, bet dar ir labai gražių sezoninių spalvų – viskas kartu susijungia į dailų rudenišką koloritą.

Antroji pora atrodo kaip iš vieno kamuoliuko, bet Gražvydė atsiuntė nuotrauką, ką su kuo derino – du skirtingai spalvoti, o rezultatas – super vieningas. Spalvos čia jau groja pirmu smuiku, pagrindinė detalė – ryškus kulno išplatinimas dvigubu stulpeliu.

Gražvydė atsiuntė kojinių nuotraukas kartu su aplinkos vaizdeliais ir pastaba, kad nedaug kojinių per atostogas užderėjo, nes sutrukdė…

tikrai ne rūkai ar saulėlydžiai su voratinkliais 😉 . „Dar tiek grybų savo gyvenime nesu mačiusi…kur tik pasisuki miške, kad tik neužmintum… Ugdom valią – užsimerkiam ir bėgam iš miško, kad daugiau nerinktume„.

Kojinių megztų aš savo gyvenime mačiusi tiek ir tiek, ir tai jokiu būdu nesumenkina nei jų vertės, nei grožio – aš kiekvieną kartą užgniaužus kvapą trumpam nustoju kvėpuoti įspūdingą porą pamačiusi. BET. Tiek grybų savo gyvenime aš dar nesu mačiusi, todėl šiandien jums patiems palieku spręsti, prie ko padūsauti 😉 .

Gražvydės Norkienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Drops Fabel 300 ir 101, spalvoti krašteliai – iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2433 (Shin-Kyo tiltas). Antra pora megzta iš Opal „Mažasis princas” 7765 (Mažasis princas ir gyvatė) kartu su Opal Ocean 9970, modelis – „Vanilla is the New Black„.

Kelionių derlius

Kelionėse, kokios nuostabios jos bebūtų, visada pasitaiko momentų, kai tenka palaukti, pabūti ten, kur įdomu kelionės draugui, o ir ilgų valandų automobilyje ar lėktuve niekas neatšaukė – akimirksniu teleportuotis į norimą vietą mes dar nepajėgūs. Visi šitie nepatogumai labai ryškiai sumažėja ar visai išnyksta, o neretai ir pavirsta riebiais pliusais – papildomomis akimirkomis mylimai veiklai – kai keliautojai yra mezgantys žmonės.

Šiandieninio įrašo pagrindinis leitmotyvas – kelias nuo pirmos nuotraukos iki antros. Be įspūdžių ir naujų patirčių, ką atsivežame iš kelionių visi, Jurgita atsivežė dar ir tokį krepšelį kelyje megztų kojinių ;)) .

Visai neseniai matėme Jolantos krepšelį, todėl taip smagu pasidžiaugti, kad net tokioje nedidelėje, rodos, aprangos detalėje, mes matome individualų stilių ir savitą skonį. Nekalbu apie techniką ar atlikimą – abi mezgėjos šioje srityje yra asės, bet savo garderobo kūrimas man yra visų pirma ne apie tai. Gerai techniškai gali atlikti viską ir mašinos (sakykim…), bet kurdami daiktus (sau ir artimiems) patys, mes visų pirma nusikratome visus niveliuojančios masinės gamybos beveidystės. Net ir kojinės išduoda žmogaus estetinius pasirinkimus, jo skonį, stilių, charakterį.

Bendros tendencijos vyrauja visur – kovoti su mada yra tolygu su vėjo malūnais – ir šiame krepšelyje dominuoja vienspalvės raštuotos kojinės. Jei siūlas truputį margas (paskutinėje poroje), tai ir rašto nereikia. Tik Jurgitos spalvinė gama sava, santūri ir labai lakoniška, raštai taip pat švarūs, raiškūs, su dominuojančiu geometriniu ornamentu. Ne be savų „razinų” – pažiūrėkite kaip subtiliai skirtingais atspalviai užbaigta priešpaskutinė pora!

Beje, apie raštus – visi jie iš kultinės lietuviškos mezgimo biblijos: K. Žirgulienės „Mezgimas” – jaučiu, kad šis projektas labai patiks (be kitų gausių šios knygos mylėtojų, aš esu tarpe jų) Joanai, kurią miniu tikėdamąsi prisivilioti su mezginiais, nes pastaruoju metu ji nusprendė, kad užteks jai žvaigždės statuso vien tik paminint 😉 .

Įvaldžius kojinės formą ir pasirinkus patogiausius kulno ir pirštų formavimo būdus (Jurgita pasirinko dviejų akių juosteles tarp suėmimų pirštuose ir trumpų eilių kulną, kuris itin draugiškas įvairiems raštams), atsiveria neregėtos raštų pritaikymo galimybės ir didelė laisvė. Tiek mezgimo, tiek… kelioninio projekto prasme, nes nebereikia galvoti, skaičiuoti ir nuolat matuotis 😉 .

Panašu, kad kaip kieno po kelioninės vasaros laukia labai gražus ir šiltas ruduo 😉 .

Jurgitos Sadauskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal uni 5193, 9937, Regia premium Silk 00051, 00052, Schoppel-wolle Admiral Tweed Bunt 980, Schoppel-wolle Admiral Jeans 2126 (Miulerio asilas). Kojinių raštai – iš K. Žirgulienės knygos „Mezgimas”.

Dekonstrukcija

Gamintojai paprastai kojininius siūlus pakuoja į kamuoliukus, skirtus vienai (didelei!) porai. Loreta ir nusimezgė tokią, tik… iš dviejų dalių: atskirai pėdutes-šleputes, atskirai blauzdines 🙂 . Kartu apsiavus – beveik kojinės, o iškonstravus „komplektą” atskiros dalys pilnai įgyvendins įvairiapusišką kojų šiltinimo planą 🙂 . Siūlų, aišku, dar liko, nepaisant to, kad blauzdinės yra dosnaus ilgio – šešiagijai siūlai pakuojami į rimtus 150 g kamuoliukus, tai net nuo didelių vyriškų porų likučiai gausūs.

„Iš Opalo (Fantastinis dangus, 6 gijų) norėjau megzt kojines, bet suklydau megzdama kulną, nuardžiau, galvoju: ogi nusimegsiu blauzdines, nes vieninteles, kurias turėjau, anūkė konfiskavo. Siūlų liko, tai nusižiebiau ir šleputes. (Siūlų vis tiek liko apie 40 g.) Jas mezgiau pagal modelį iš knygos „52 Weeks of Socks„.

Žakardu kaip knygoj esu mezgusi, mama jau net sunešiojo. Labai paprastai jos mezgasi, kaip kojinė nuo pirštų. Tik šįkart išėjo kiek per plačios, todėl mezgiau trumpesnes į ilgį. Bet ūkyje sueis.”

Loretos megztos blauzdinės ir pėdutės bei nuotraukos. Siūlai – Opal Fantastic Sky 6-ply 11122. Šlepučių modelis „Elve Slippers„.

Item added to cart.
0 items - 0,00