megztukas nuo viršaus – Puslapis 4

Dryžiukai kelionei

2026-04-072026-04-07

Pradėdama rinktis siūlus naujam megztukui, Iveta turėjo viziją, kad nori kažko šilto, jaukaus ir lengvo, ką galėtų įsidėti į kelioninį krepšį visiems vėsaus gyvenimo atvejams. Laimėjo Spinni ir moherio derinys (mano labai mylimas, todėl ir pavyzdukų MZ rasite 😉 ), nes jam ir “kūno” užtenka, ir šiltumo, ir lengvumo. Susijungęs su moheriu, jis paverčia pastarojo efemerišką rūkelį vidutinio storio, lengvu, krintančiu ir labai jaukiu megztuku.

Pirmi komplimentai, kurių Iveta sulaukė pasirodžiusi MZ klubo susitikime, buvo: “Koks skanus!”, nes parinktos spalvos ir tas pūkuotas švelnus lengvumas atrodė lyg iš pyragėlių krautuvės. Ir nuo to dar labiau šildantis, kaip visi dalykai, asocijuojantys mums su saldžiu gyvenimu ir namų jaukumu.

Iš tiesų megztukas suplanuotas kelionei į Japoniją (ne tik, bet artimiausia jo kelionė numatyta ten) per patį vyšnių žydėjimo laiką ir greičiausia iš ten grįš su kitu vardu, nes parinktos švelnios spalvos labai artimos tai subtiliai ir trumpai sakurų šventei.

Bazinis reglanas su pranzūziškais dryžiukais – klasikinis modelis dailiai apžaistas krašteliuose, kurie be įprasto stulpelio turi papildomą gerų akių kraštelį laisvam kritimui ir plazdenančiam siluetui. Moheris tokiam receptui – kaip priekoniai virtuvėje, harmoningai subalansuoja ir vykusiai pabrėžia.

Ivetos Sosnovskajos megztas megztukas iš Isager Spinni 19S ir 61 kartu su Isager Silk Mohair 28 ir 62; modelis – “Frankie Sweater“.

Šilta spauda

2026-03-042026-03-04

Jolanta panaudojo savo naujam megztukui trumpomis rankovėmis modelį iš pirmosios Isager trilogijos “A Knitting Life” dalies grynai kaip įkvėpimo šaltinį – liko tik pats spausdinto stulpeliais teksto įspūdis, sukurtas protarpiais įjungiant ploną “šrifto” siūlą, visa kita ji nusimezgė pagal save. Pakeitė ir kaklą (stulpelis), ir apačios stulpelius (vienspalviai, priekio ir nugaros skirtingo ilgio, su skeltuku), ir rankovių statymą (reglanas vietoj nuleistų pečių), patrumpino pagal save rankoves ir net nežiūrėjo į originalo spalvas – išleido savo “knygą” 🙂 .

Melanžo panašumas į tekstą ne vienam greičiausiai kliuvo į akį, juolab kad jei dviejų siūlų nesusuki, tai jie pasirodo mezginyje netolygiai, tai vienas ryškiau, tai kitas, kas šiaip gal ir ne pliusas, bet tik ne šiuo atveju – tokiu būdu jie sukuria maksimaliai tikrovišką spausdinto teksto efektą. Dizainerė dar paryškino spaudos efektą sudėliojusi melanžą juostelėmis ir išskaidžiusi kolonomis – ko ne laikraščio straipsnis?

Trumpos rankovės – jau Jolantos pamėgtas formatas, tokius megztukus, ypač iš plonos vilnelės, ji labai sėkmingai nešioja ir žiemą po šilta striuke, nusirengi ją ir jautiesi šiltose patalpose maksimaliai patogiai.

Fonui Jolanta pasirinko vienos spalvos Spinni siūlą vietoj trijų originalo, bet neatsilaikė pagundai pamarginti savo leidinį per vidurį įterpdama labai pavasarišką žalio “šrifto” juostą.

Greičiausiai atkreipėte dėmesį ir į tobulai priderintą skarytę, kuri atrodo lyg iš tos pačios melsvos vilnelės, bet iš tiesų ji megzta iš tokios pačios spalvos kašmyro ir apie tą komplektėlį (yra ne tik skarelė!) bus atskiras pasakojimas 🙂 .

Jolantos Gulbinovič mezgtas palaidinė iš Isager Spinni 10 kartu su Isager Alpaca 1 4S ir 56. Modelis įkvėpėjas – “Newspaper” iš knygos “A Knitting Life“.

Megztos Kalėdos

2026-01-312025-12-23

Kalėdiniai megztiniai yra labai svarbi šventės dalis – kuri dar šventė turi specialius mezginius? Tik megztinis – ne sausainis, per vakarą neiškepsi, todėl puošiasi jais tie, kas (arba kieno mamos 😉 ) stipriai iš anksto juos suplanavo, įtraukė į mezginių planą ir – svarbiausia! – jį įgyvendino! (Aš sugebėjau tik raudonus siūlus atsidėti ir laukiu šventinių dienų, kad pabaigus apsirengčiau… per kitas Kalėdas 😉 .)

Jurgita šiemet turėjo stipriai padirbėti, kad papuoštų šventiniais mezginiais abi dukras. Ir dar gerokai iki paties mezgimo, ieškant tinkamų variantų – ne veltui yra organizuojami bjauriausio kalėdinio megztinio konkursai, nes kaip ir grožio, taip ir kičo šioje srityje yra tiek ir tiek. Jurgitos parinkti modeliai tiks visam žiemos periodui, sukurdami žiemos pasakos nuotaiką dar gerokai iki švenčių ir bus sėkmingai nešiojami po, dovanodami tą šventinę nuotaiką kiekvieną dieną – stilingi, labai subtilūs, aiškiai žiemiški, bet ne tiesmukai prie datos pririšti.

Vyresnėlė Meda šiais metais šventes švenčia su eglučių ratu sniegynuose – šviesus ir gaivus megztukas sukurs tą stebuklingą žiemos atmosferą, kurios mums šiemet šykšti dangus… 😉 .

O mažoji Nora šią žiemą bus pasakų nykštuku 🙂 . Raudona kepuraitė su ilgu galu, papuoštu baltu bumbulu (sniego gniūžtė?) suderinta su arkliukais puoštu kaklašildžiu. Tautinis skandinavų motyvas šiemet susišaukia ir su kiniečių metų simboliu.

Kepuraitę Jurgita mezgė iš storesnio siūlo, kad patikimai saugotų ausis, o kaklašildis plonesnis, kad tilptų sudėtingas žakardo raštas, iš kurio ir taip išimtas vienas motyvas, nes originalas dar plonesnis.

Abi mergaitės pradėjo nešioti savo kalėdinius mezginius net nesulaukusios privalomo skalbimo – ar gali būti geresnis įvertinimas? Nebent dar tokios plačios šypsenos 🙂 .

Kalėdos yra turbūt labiausiai vaikų šventė, todėl labai smagu pabaigti šių metų dienoraštį tokiais gražiais ir nuotaikingais mezginiais. Šilto ir jaukaus visiems šventinio laikotarpio ir iki pasimatymo kitais metais 🙂 .

Jurgitos Mieželytės megzti kalėdiniai mezginiai ir nuotraukos. Megztukas megztas iš Rosarios4 Balada 01 ir Istex Kambgarn 945, modelis – “Jingle Bells“. Kepuraitė megzta iš Rosarios4 Amalia 01 ir 37, modelis (modifikuotas) – “Rustic Red One Hat“. Kaklašildis megztas iš Rosarios4 Romaria 01 ir 30, modelis – “Carousel Cowl“.

Ponia tobulybė

2026-01-312025-12-05

Šiandieninis įrašas yra apie tai, kuo virto antra dalis šitos spalvos kašmyro, kurią mes su Jolanta pasidalinom 😉 . Jolanta rinkosi pirma ir kiekį pasiskaičiavo savo idėjoms (sunaudojo 10 kamuoliukų iš 12), o man liko, kas liko. Ir užteko, nors nerimavau 🙂 . Demonstravausi pirma, nes mezgiau skubiai – labai norėjau turėti naują megztuką savo kelionei. Vis galvojau, ką darysiu, jei pritrūks, ir aišku, negalėjau neprisiminti, pas ką yra tie reikiami kamuoliukai, tik labai jau buvau nesmagu galvoti, kaip čia iš pradžių pardavusi, bandai susigrąžinti atgal 😉 . Kai Jolanta atėjusi su savo premjera paskelbė, kad jei man reiks, galės išgelbėti, aš jau buvo savo mezginį pabaigusi, lengviau atsipūtusi ir nesusikompromitavusi prašinėdama į priekį 😉 .

Tik jei mano palaidinė buvo bazinis modelis, Jolantos mezgtukas – pati prašmatna, kur kašmyras atsiskleidžia iš pačios gražiausios pusės. Visi žino, kad jis yra švelnus, bet kad su tuo ranka rankon eina ir jo liaunumas, ir prastas elastingumas, dažnai pamatoma tik “po vestuvių” 😉 . Jolanta apžaidė visas šias savybes tobulai – jokių elastingų stulpelių krašteliams (kašmyras labai nenori jų laikyti), tik siauras I-cord kraštelis, kurio visai pakanka raitymuisi suvaldyti.

Bazinis modelis – geram pluoštui visai nereikia jokių ypatingų fasonų ar detalių.

Detalių yra ir šiame megztuke – begalinio subtilumo ir dailumo. Pirmiausia – peties platinimas. Žiūrėjau originalą ir nors myliu vilną, kašmyre šis kiauraraštis primena pirmus pavasarinius lapelius, o ne grubų kaimo peizažą.

Ir rankovės siaurinimas – nemačiau dar tokio ir akių negalėjau atitraukti. Dabar madingos yra plačios rankovės, susiaurintos tik pačiame gale, bet kaip Jolanta dailiai ir praktiškai tą padarė (ranką lankstant neelastingas siūlas tuoj pat suformuos negražiai pūpsančius kalnelius alkūnių vietoje, tik ne su tokiu išfasonavimu), nusipelno medalio!

Priderintą skarą (vieną iš) jau matėte čia 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Cardiff Cashmere Classic 704, pečių modeliavimas yra iš šito modelio.

Ankstesni įrašai