Antras kartas

Pas visus turbūt mezgimo kelyje pasitaiko nedžiuginančių projektų ir visi randam savų išeičių: padovanojam susižavėjusiam, paslepiam kuo toliau nuo akių ir pasistengiam užmiršti ar nepasiduodam, negailėdami įdėto darbo išardom ir… bandom dar kartą ;).

Daivai, spėju, stipriai reikėjo pakvėpuoti prieš imantis antro karto – ardant iš plonyčio LaceBall100 numegztą skarą ;). Bet jei skara nedžiugina, geriausias šansas šiems ypatingo subtilumo ir gražumo rudiems atspalviams suteikti naują gyvenimą – surasti labiau tinkantį projektą. Dabartiniam šiltukui-užmestukui (kuris LABAI džiugina 🙂 ) Daiva prie išardytos pereinamų spalvų vilnos pridėjo dar plonytį alpakos siūliuką, kuris ir storio pridėjo, ir apjungė visas spalvas vieningu baklažano spalvos šydu.

Paprasta, bet labai stilinga konstrukcija, susidedanti iš esmės iš stačiakampių formų, tapo labai gražiu, šiltu ir jaukiu užmestuku visiems metų laikams.

Daivos Pilinkienės megztas megztukas iš LaceBall100 2324 kartu su Isager Alpaca 1 60.

Kam (ne)šildymo sezonas nebaisus

Megztinio-palto iš šiltutės islandiškos vilnos šį rudenį Laimai pavydi visi kolegos, išgyvenantys labai ilgą nešildymo sezoną, kai nebežinai, kur šalčiau – namie ar lauke 😉 .

Universalus ir neįpareigojantis drabužis, ilgas, be jokio užsegimo (viskas apmegzta dailia I-cord juostele), šiltas ir labai lengvas, jis yra idealus viršutinis sluoksnis visais metų laikais – ir vėsų vasaros vakarą, ir namie prie kompiuterio pradėjus šalti, ir ant bet kokio apatinio sluoksnio – suknutės ar kelnių – kai viduje pritūksta šilumos. Plati didelė apykaklė, ilgos rankovės ir dosnus ilgis leidžia jaustis gražiai, kaip ir dera su megztuku, ir šiltai, lyg būtum po jaukiu pledu. Daiktas toks geras, kad, įtariu, ir pats sau gali pradėti pavydėti ;)).

Laimos P. megztas megztinis iš Plotulopi 1431.

Labai spalvinga juoda

Anastasijos megztukas iš islandiškos Plotulopi vilnos (o greičiau visas ansamblis) savitu būdu pratęsia šios savaitės rudeniškų mezginių temą. Ir ne tik todėl, kad visa išdykėliškos raganaitės stilistika primena artėjančias šventes. Kalba apie juodą spalvą, kurios link artėja daugelio garderobas orams šąlant ir gamtai gęstant.

Psichologai aiškina tamsių spalvų pasirinkimą šaltu metų laiku žmogaus noru užsidaryti, susisupti, išsaugant šilumą savyje (vasarą judam priešinga kryptimi ir tas labai atsispindi mūsų garderobe). Bet spalviniam ratui siaurėjant, ryškiai sustiprėja kiekvieno niuanso vertė ir svarba, menkiausių atspalviukų deriniai, tekstūrų skirtumai ir santykiai.

D. Hockney atsiimant prestižinę premiją Japonijoje didžiausią įspūdį padarė Japonijos princesės rūbas, visas juodas, bet tą monochromiją sudarė trys skirtingi juodi atspaviai. Žymus koloristas iki šiol negali pamiršti matyto vaizdo.

Apie tuos niuansus šiandien ir kalba. Ir apie apsirengimą kaip paveikslo ir nuotaikos kūrimą. Pažiūrėkite tik, kaip subtiliai susišaukia skrybėlaitės langelių spalvos su megztomis kojinėmis ir geltonu siūlu persiūtais juodais batais. Kokia ryški atrodo suknelė šalia žilu plaukeliu pasidabinusio juosvo megztuko. Kaip vilniškas ir lyg rūku aptrauktas mezginys kontrastuoja su blizgia rankinės oda – nors abu galima būtų priskirti tai pačiai spalvai! Galų gale, koks ryškus ir stilingas šis beveik vienspalvis ir pačios nespalvočiausios spalvos ansamblis!

Sunku iš karto suvesti galus, bet ir šis juosvas ilgas megztinis, į kurį gali susisupti visas nuo darganų ir šalčio (viskas pagal teoriją 😉 ), ir tas linksmasis, vasariškasis, megzti pagal tą patį modelį. Šis, kaip ir pridera žieminiam rūbui, pailgintas, padauginta sagų ir visai kaip pažaista siekiant išvengti net ir minimaliausio siuvimo, kam neverptas Plotulopi siūlas tinkamas mažiausiai 😉 .

Anastasya Zaychenko megztas megztinis ir kojinės. Megztinis megztas iš Plotulopi 0005, modelis – „Field Day Cardigan„. Kojinės megztos iš Regia Tweed 4-ply 00010, modelis – „Phoenix Feather Socks„.

Plotulopi ir vąšelis

Šiaip tai neegzistuoja tik vąšeliui ar tik virbalams skirti siūlai – pasirinkimą lemia siekiamas rezultatas, sugalvota idėja, numatytas raštas. Be jokios abejonės skirtinga technika atlikta medžiaga skiriasi ir vąšeliu nerti daiktai neretai būna kietesni ir mažiau elastingi (čia ne trūkumas, tiesiog technikos ypatumai), jei reikia kitų savybių, renkamės virbalus ar dar kitą priemonę. Visi siūlai tinka viskam, bet mano (ir ne tik!) pastarųjų metų atradimai yra du, mylimi ant virbalų, bet kartu ypatingai puikiai ir išskirtinai dailiai atrodantys nertuose daiktuose. Tai yra Rowan Felted Tweed DK ir neverpta islandiška Plotulopi vilna.

Pastaroji nerta vąšeliu nė nemano tapti kieta ir neelastinga, greičiau atvirkščiai – dar gražiau krenta, neverptas siūlas įgyja aiškią struktūrą nėrimo raštuose, kartu daiktas išlieka lengvas ir šiltas. Aš išbandžiau tik pirštinėse ir pleduke iš močiutės kvadratėlių, o štai Kristina demonstruoja rimtą rudeninį megztinį ar tiksliau nertinį (ir planuose antras, nes ko nepakartoti super vykusio daikto!).

Siūlas šiam įrašui greičiau pretekstas (bet neriantys atkreipkite dėmesį!), ką Kristina daro su vąšeliu (tiek paprastu, tiek tuniso) yra tikri burtai, kaip, cituoju Rasą, „iš paprasto daikto padaryti nepaprastą”. Kiekvieną kartą taip nepaprastą, kad net aš, vąšeliniuose aprašymuose jausdamasi kaip džiunglėse be jokių įrankių, gundausi įsigyti šio megztuko aprašymą ir nuo saugaus schemų kranto nerti į rimto daikto aprašymo gelmes. Kas kartu? 😉

Kristinos Bajorienės nertas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1038, modelis – „Coast Sweater„.

Item added to cart.
0 items - 0,00