Lapkričio viduryje snigo ne pirmą kartą, pirmas kartas buvo spalį, bet po to turėjom ilgą pertrauką su gausiu lietumi ir retais pragiedruliais. Tai greičiausiai jau pamiršote tą spalio sniegą ir po mėnesio pasirodžiusios snaigės visai galėjo sueiti už pirmą kartą iš naujo. Būtent tą dieną snaigių lydima Anastasija atėjo į MZ su nauju megztuku ir nuotraukose matote ją apsirengusią taip, kaip stovi – už kadro tikrai nebuvo nei palto, nei striukės! Čia aš apie tai, kokio stebuklingo šiltumo yra islandiška vilna.
Už kadro (tai yra, kišenėje) liko tik bepirštės pirštinaitės ir kojinės, bet čia jau savaime suprantama. Truputį paslapties šydas atsiskleidžia pakėlus rankas ir iš po gana trumpo megztinio pasimato apatinis sluoksnis – liemenė iš tos pačios islandiškos Plotulopi vilnos 🙂 .
Spalviškai ji susišaukia ir su nauju megztuku, nes Plotulopi Anastasijai tiko ir kaip su visais siūlais būna – po vieno mezginio liko rusvo ir geltono, po kito – juosvo galiukas. Tereikia “prisidurti” trūkstamus 4 ritinėlius juosvos vilnos ir siūlą sudvigubinus turi rimtai šiltą ir storą megztinį, kuris leidžia sau ignoruoti net pabalusį lietuvišką dangų.
Naujas megztinis – žinomos japonų dizainerės Junko Okamoto modelis, kaip ir daugelis jos, išleistas vieno dydžio. Anastasija sau jį prisitaikė idealiai. Nuo savęs dar pridėjo golfinį kaklą ir stulpelius pabaigoje bei rankogaliuose. Saikingai per didelis, jis dar čia ir patrumpintas – aktualiam siluetui.
Beje, į bendrą šiltinimo komplektą įeinanti kepuraitė numegzta iš merino vilnos (ko ir tikėtumeisi iš kepurės 😉 ) kartu su… islandiška Plotulopi vilna.
Anastasyos Zaychenko megztas megztinis ir kepuraitė. Megztinis megztas iš dvigubo Istex Plotulopi 1424, 1030, 0005 su lašeliu priedo. Kepurė megzta iš Plotulopi 0005 kartu su Drops Baby Merino 21. Megztinio modelis – “Rug“, kepurės – “Head Sock“.
