Kiauraraščių trauka

Išbandžiusi medvilnės ir merino vilnos derinį anūko antktlodytei ir akivaizdžiai jį įsimylėjusi, Gražvydė nesustojo ties vaikiška spinta ir išsirinko spalvą naujam megztiniui sau pačiai. Skaidrią, švelnią, bet labai nesaldžią iš gausaus portugališko žiemos sodo, kurio spalvos įkvėpė Jardim paletę.

Mezgimas pirmyn-atgal liko Gražvydės prisiminimuose ir klubo istorijose, nes kompanija aktyviai dalyvavo kūrybiniame procese – palaikymu, patarimais ir didelėmis juoko dozėmis. Lengvas ir tiesus yra tik pramintas kelias, o kai pats ieškai raštų, derini juos su modelio konstrukcija, kombinuoji įvairius tarpusavyje, tai tikslą neretai pasieki aplinkkeliais ir nebūtinai iš pirmo karto, bet viską atperka idealiai tinkantis ir originalus rezultatas.

Kad Gražvydę pastaruoju metu traukia kiauraraščiai, aš žinau iš pokalbio, o jūs nesunkiai atspėsite iš naujo megztinio, Tokie augaliniai ypač gražiai dera tiek su siūlo faktūra, tiek su jo spalva, sukurdami modernų ir švelnaus vintažinio žavesio kupiną derinį.

Nuardyta viena lapų juosta sutrumpino ir labai sušiuolaikino megztuką – toks puikiai tiks ir prie sijono, ir prie kelnių, o pataisymai kaklo dalyje (kai viskas nuo jo pradėta, tai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes surinkus akis ir keičiant mezgimo kryptį raštas pasislenka per pusę akies) taip meistriškai suvadybinti, kad nė nesuprasi, jog pakeistas raštas – ne pirminis sumanymas.

Gražvydės Norkienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 21.

Watercolour Sky

„Akvarelinis dangus“ – taip vadinasi orginalus šios palaidinės modelis iš švelnių pastelinių kojininių siūlų atspalvių. Bet nuotraukose toli gražu ne spalvotas vandenėlis, o ryški drama su spalviniais kontrastais ir modeliavimą pabrėžiančiomis skylutėmis.

Rima pasirinko visai kitokį spalvyną ir dar savaip jį perdėliojo, vietoj juostų išgaudama gražų vientisą ilgo spalvinio žingsnio perėjimą, pridėjimus ne maskavo, kaip rekomendavo dizaineriai, o atvirkščiai, išryškino skylutėmis, ir prašom – dailus, akį traukiantis ir prie visko tinkantis rūbas visam ateinančiam sezonui :).

Rimos megztas megztukas iš Zauberball Cotton 2342 (Planas B), modelis – „Watercolour Sky„.

Mano storų kojinių versija

Ilgą laiką giedojusi ditirambus plonoms kojinėms, šiais metai ir aš užsimaniau storesnių – kaip sakė vieno romano herojus, „tik karvė nekeičia savo pažiūrų – jai visuomet svetimi dobilai skaniausi“.

Manau, įtaką mano pažiūroms padarė ir oras – kai lauke į batus vilnonių kojinių jau nebereikėjo, tai namuose vaikščioti ar net ir į lovą įsirangyti reikėjo dar ir kaip. Tokiais atvejais ir lengvas putlumas dar niekam nepakenkė (o nešiojimui, tikiuosi, net metų pridės ;)). Amerikos neatradinėjau, susiradau savo mylimos kojinių dizainerės Rachel Coopey neseniai išleistą modelių būtent iš storesnio siūlo knygą ir – pritaikiau atsidėtą (nes labai gražus) šešiagijį Regia tvidą.

Ši pora visoje modelių kolekcijoje yra vienintelė vienspalvė, visos kitos yra labai gražus ir stilingas atsakymas į klausimą, ką daryti su skirtingais kamuoliukais (kiekviename mezgančio žmogaus podėlyje tokių variantų turbūt pasitaiko, tik prisiminkite vakarykštį įrašą ir jo efektingą antrą porą iš skirtingų spalvų). Tai jos dar manęs laukia…

Bet tai nebuvo pirmoji stora kojinių pora šiemet. Norėjau aš tokių tai senokai, bet norėjau ir norėjau, tiek iš to norėjimo ir šilumos ;), kol eidamos kartą sekmadieninio žygio metu su dukra pamatėme šią skalbinių eilę. Niekada gyvenime nesu fotografavus svetimų skalbinių ir kaip ir derėjo šeimininkų atsiklausti, bet pasimatavau situaciją ant savęs ir nusprendusi, kad nenorėčiau nieko besibeldžiančio į duris su tokiu prašymu, tyliai prislinkau ir nusifotografavau. Nes gyvenime nesu mačiusi tokio gražumo taip lygioje vietoje, netikėtai ir dar tiek daug. Suprantu, kad tie melanžai greičiausiai sumeistrauti iš tikrų likučių, gal net labai stipriai negalvojant, bet mane tas skudurinių kilimėlių stilius visada veikia kaip narkotikai.

Parėjau namo ir tą pačią popietę pasiėmiau tai, kas buvo po ranka – o po ranka pas mane visada yra keturgijai kojininiai siūlai. Susirinkau keisčiausius ir sunkiausiai suderinamus likučius ir sudėjau du margus siūlus kartu. Kaip jau jiems norėjosi, taip jie ir marginosi. Kojinės gavosi dar storesnės (8 gijos summa summarum), gal truputį trenktesnės, bet apsiaunu jas ir įsivaizduoju, kad nusikabinau nuo tos skalbinių virvės…

Pirmoji pora megzta iš Regia 6-ply Tweed 00002, modelis – „Whamm„. Kitos dvi poros megztos iš dviejų kartu sudėtų 4 gijų kojininių siūlų galiukų.

Lininis šalikėlis

Kai orai išdykauja, o šilti aksesuarai atrodo nei į tvorą, nei į mietą, linas visada jūsų paslaugoms :).

Hanos šalikėlis iš trijų giminingų atspalvių (ir raštų) lino, nusipirkto kažkada, nes „labai reikėjo“, virto pačiu praktiškiausiu šio vėlyvo pavasario ir vėsios vasaros daiktu.

Pamačiau jį pirmiausia dvigubą perkištą per perlenktą kilpą ir prie plonos striukytės jis tarnavo visai normaliu šaliku – gerklę apsaugos, bet neperkaitins. Fotografuojantis išlindo ir daug kitokių nešiojimo būdų – ne tik spalvą gali į paviršių ištraukti, kokią nori, bet ir įvairiai padrapiruoti, priklausomai nuo nuotaikos, oro ir apsirengimo stiliaus. Striukytė čia buvo pirmomis birželio dienomis, bet lygiai taip sėkmingai šalikėlis pasitarnaus ir sveikiems santykiams su kondicionieriais termometro stulpeliui pakilus.

Šalikėlis, kaip matote, netrumpas, Hana gal norėtų jo platesnio, bet ant kaklo jis ir toks atrodo kaip čia buvęs, o dailūs ir subtilūs spalvų bei raštų perėjimai suteikia jam įdomumo ir žaismės bei stipriai praplečia jo pritaikymo galimybes.

Hanos Namavičiūtės megztas šalikėlis iš 3 spalvų 4 gijų lietuviško lino, vienos dalies raštas – iš „Bubblemania„, kitus šaltinius, tikiuosi, pridės pati Hana :).

Item added to cart.
0 items - 0,00