Per pastarųjų metų karščius ir sausras jau kiek primiršom savo lietuvišką realybę, kai vasara būna trečią birželio pirmadienį ir antrą liepos antradienį – jei tuo metu dirbai, tai lengvai galėjai ir nepastebėti. Nepaisant to, man vis tiek atrodo, kad tokio ilgo ir šalto pavasario NIEKADA nebuvo. Ir visai nenustebau, kai birželio pradžioje su nauja skara į MZ užsukusi Inga prisipažino, kad ji yra nuolat laikoma darbe budėjimo režime, kad visada sušalus galėtų ja apsigaubti ar įsisupti. Tą vakarą ji ir namo su ja grįžo, toks “šiltas” vasaros vakaras pasitaikė 😉 .
Skara yra labai universalus aksesuaras ir estiškos vilnos šiluma, lengvumas ir gražumas prideda jai papildomų taškų. Dydis taip pat – tokią ir užsiklosi, ir apsigaubsi, ir įsisupsi.
Dažnai estiškos vilnos perėjimai sukelia ne tik pasigėrėjimo atodūsių, bet ir tokių su klaustukais paraštėse – kaip megzti, kad spalvos atsiskleistų tau gražiausiu ir palankiausiu būdu. Entrelac yra technika, kuri su pereinamų spalvų siūlais visada sudarys tvirtą ir harmoningą sąjungą, o jei eigoje tektų truputuką kamuoliukus persisukti, tai kam santykiuose netenka pasišlifuoti aštresnių kampų (šiuo atveju, atvirkščiai, vengiame susiliejimo)?
Entrelac yra graži visais pavidalais, net pačiais paprasčiausiais vienodais baziniais kvadratėliais, bet kojininį mezgimą pakeitęs ripsas suteikia skarai ir papildomo purumo, ir vienodas abi puses, o netolygios dalys sukuria sudėtingą, audimą primenantį ornamentą – neprideda didelio papildomo vargo mezgant, o efektą pastiprina keliagubai.
Ingos Dautartienės megzta skara iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vllnos.
