Tolimos šalies paukštis

Sau parinkti spalvų derinius man nekainuoja nei pastangų, nei laiko – šis gebėjimas yra tarp dalykų, kurie man einasi labai lengvai. Mezgimo patirtis prie to irgi prisideda (žakardams reikia kontrasto, angliškas stulpelis išgyvena ir su niuansais, nukeltų akių raštas gražiausiai atrodys su tolygiai dažytais ir panaši “išmintis”). Nebūtinai visą laiką pataikau iš pirmo karto, bet kadangi ardyme neįžiūriu jokios tragedijos, tai ir tokio pobūdžio sprendimams nesuteikiu pernelyg didelio svorio. Jei leidžiu sau atsipalaiduoti, taip pat lengvai galiu tą padaryti parduotuvėje ir kitam žmogui – viens du sudedu, kas man atrodo gražu, o jau pats žmogus nusprendžia, tinka jam ar ne. Jei žmogus priima mano pasiūlymą, tai tuo pačiu aš jaučiuosi ir “atsileidusi” nuo atsakomybės, aš tik pasiūliau, sprendimas yra jo.

Visai kita istorija yra, kai tenka ne tik rinkti spalvas, bet ir priimti sprendimą, kad jos yra TOS. Aš bandau su savimi derėtis: “Jei tavęs paprašė, tai rink kaip sau, tik to ir reikia”. Bet piktdžiugiškas balselis galvoje nė nemano atostogauti: “Bet čia ne TAU ir gal žmogus nėra nusiteikęs ardyti, ypač kai siūlai keliauja toli ir nenubėgsi kitą dieną už kampo pasikeisti tamsiai žalią į baltą? Ar taip užtikrintai žinai, kad šis derinys bus geras?” ir t.t. Aš stengiuosi ignoruoti tą nenaudėlį ir rinkti greitai, kad po pirmo intuityvaus sprendimo įsijungęs proto (?) balsas neapkartintų ir neapsunkintų to parinkimo lengvumo, juk galų gale, ar ne pati didžiausia laimė yra, kad kažkam yra toks gražus tavo pasirinkimas, kad jis pasiruošęs pirkti katę maiše vien tavo skoniu pasiremdamas?

Pirmą kartą Karolina manęs paprašė parduotuvėje savo nuožiūra pridėti kelis kamuoliukus raštuotoms kojinėms (margi Zauberball Crazy buvo suplanuoti kartu su vienspalviais kojininiais) ir sudėti į pirkinių krepšelį jai nematant, kad būtų siuprizas Kalėdų proga (jei nieko nepainioju, tokia buvo dovana sau). Margus kojininius su vienspalviais ji labai jautriai ir gražiai moka apžaisti, primenu vieną iš jos komplektų. O šio įrašo viduryje rasite ir porą porų iš to paslaptingo kalėdinio rinkinio.

Kai ji čia stovi vietoje, kažkaip viskas atrodė kaip žaidimas (o ir laiko stresuoti nebuvo ;)) ), bet kai ji kitą kartą, jau iškeliavusi toli toli nuo Lietuvos, paprašė tokio siuntinuko, palikdama viską laisvai mano valiai, tai tas zvimbiantis kaip įkyrus uodas balselis turėjo laiko suteikti man galimybę padirbėti su savimi 😉 .

Vieną rinkinio dalį sudarė jau įprasti duetai – Zauberball Crazy melanžai su priderintais vienspalviais kojininiais. Bet prie kojinių Karolina buvo nusižiūrėjusi ir Dalios skarą, kuriai taip pat norėjo margų siūlų, bet nebūtinai tos spalvos. Ir tada aš įkvėpiau, prisiminiau žmogų ir sugalvojau, kad jai tiktų vienas iš mano (ir ne tik) mylimiausių Zauberball Crazy spalvynų – Alpių kriminalas.

Mano susigūžusi drąsa vieną niūrią ir darganotą žiemos dieną buvo apdovanota nuostabaus gražumo pavasarinių žiedų puokšte, o kitų žiedų nuotraukos atskriejo jau kartu su numegzta skara 🙂 . Skarelę, tiesa, Karolina numezgė mamai, bet norėtų ir sau tokios…

O kojininės dalies dar laukiu ir laukiu labai. Nes iš tų pačių spalvų, tų pačių siūlų, net tų pačių derinių, mes visi numezgame savo stiliaus daiktus (visi dailininkai juk naudoja tas pačias dažų tūbeles ar pieštukus 😉 ), kiekvienas mes savitai parenkame raštus, taikome, galvojame, deriname, ir tą pastarąją dalį, kaip matėte iš ankstesnių porų, Karolina yra įvaldžiusi meistriškai!

Karolinos J. megzta skara ir nuotraukos. Modelis – modifikuota pagal Dalią “Paukščio plunksna“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2427 (Alpių kriminalas).

Hosta bag

Portugališka medvilnė iš perdirbto džinso turi ir labai gražią lengvo tvido išvaizdą, ir pakankamą tvirtumą, kad tiktų ne tik drabužiams, bet ir aksesuarams gaminti, o jei jau konkrečiai apie vasarą kalbam, tai krepšiams. Įvairiausių tekstūrų medžiaginiai, dabar pats jų laikas – per sniegus ir darganas nieko sauso juose nebeišnešiosi. O kartu šiltas laikas dosnus spalvų ir laisvės – tiek rūbai, tiek aksesuarai vasarą yra ir įvairesni, ir spalvingesni, ir išraiškingesni.

Vąšelis šioje strityje akivaizdžiai laimi prieš virbalus, nes nerta medžiaga yra gerokai tvirtesnė už megztą ir neretai gali išsisukti be jokio papildomo pamušalo.

Vąšeliu neriančių MZ dienoraštis mato gerokai rečiau nei mezgėjų, tad akylesni turbūt jau atspėjo, su kieno nertu krepšiu Daiva džiaugiasi vasara – Kristinos, kuri gamina ne tik ypatingai gražias sagas, mezgimo žymeklius ir papuošalus bei kitus dailius dalykėlius, ji labai ypatingai jaučia vąšelį ir nors neria pagal aprašymus, turi ypatingą dovaną taip sutaikyti siūlą su modeliu, kad jos rankose gimtsta unikalūs ir lengvai atpažįstamo jos stiliaus dalykai.

Jau seniau ne vienam susukusi galvą su tuniso vąšeliu (tokią jos nertą terbelę iš tų pačių siūlų ir aš turiu 🙂 ), ji šį kartą krepšį nėrė paprastu, bet labai išraiškingu tekstūriniu raštu. Daiva, kaip matote, visai nemažai gyvenimo į tą savo krepšiuką buvo susidėjusi ir jis puikiai laiko formą!

O gale pora proceso nuotraukų iš Kristinos Ravelry projektų puslapio, kad dar kartą galėtumėte pasigrožėti ir įspūdingu raštu, ir jos pačios pagamintais įsegamais mezgimo žymekliais.

Kristinos Bajorienės nertas krepšelis ir proceso nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Re-Use 3, modelis – “Hosta Bag“.

Berniukui sausainiukui

Rodausi dar nedemonstruotą komplektėlį tuomet dar tik į pasaulį atkeliavusiam mažajam Ilyanui ir jei jums kartais atrodo, kad kažkur jau jį matėte, tai taip ir yra, jums nesivaidena 😉 . Bet anas komplektėlis rodytas senokai, todėl pagalvojau, kad visai nieko būtų priminti savo firminį rinkinuką megztų naujagimiškų dovanų, gal kam pravers – aš pati ilgai iki jo ėjau ir ne taip jau iš pirmo karto man pavyko atrasti modelius, su kuriais būtų daugiausia šansų pataikyti neaiškaus dydžio nešiotojams (vaikai ne tik gimsta labai skirtingų dydžių, bet jie ir labai greitai pasimiršta, o po ranka paprastai nėra ką pamatuoti 😉 ).

Pats geriausias ir labiausiai pasiteisinęs dalykas šiame komplekte yra liemenė, kurios modelį nusižiūrėjau nuo Aušros. Liemenė ir taip yra gana negriežtų ribų drabužis, galva ir rankos pralenda – visa kita daugiau ar mažiau prisidengs 😉 . Bet šio konkretaus modelio gerumas yra tame, kad pagrindinį raštą sudaro vienas elastingiausių stulpelių (2*2) ir liemenė į plotį turi laaaabai platų tikimo diapazoną. Jei nepagailėsit ilgio (nieko, jei kokį mėnesiuką pabus kaip tunika, naujagimiai auga greičiau už mielinę tešlą), tai tokia liemenė tarnaus ilgai, šiltai ir laimingai.

Šis modelis turi pakankamai didelę skylę galvai, bet jei ir jos nepakaktų ar nenorėtumėte erzinti vaiko (daugelis nelabai mėgsta per galvą maunamus dalykus), trys viršutiniai pynutės vingiai paversti dailiomis kilputėmis – galit jas prasegti ir pagerinti mažajam gyvenimą. Tuo pačiu ir panaudoti pačias gražiausias savo kolekcijos sagutes 🙂 . Mano firminis pasirinkimas – skirtingų spalvų rankomis darytos Kristinos.

Kad neatsitiktų jokių nelaimių “netyčia” patekus į skalbimo mašiną su visais nešvariais skalbiniais, nors pati megztų daiktų ja neskalbiu (tam yra Eucalan), bet dovanoms renkuosi mašina skalbiamą merino vilną (ir švelnu nešioti, ir jokių siurprizų su netinkama priežiūra, kas super užimtų ir pervargusių tėvų dienotvarkėje, deja, ne toks jau ir retas dalykas).

Kepurytės modelis, jei pataikysit dydį (čia jau pats sunkiausias dalykas, nes vaikų galvos dydžiai turbūt labiausiai skiriasi net ir to paties amžiaus bei ūgio grupėse), taip pat yra ne vienos kartos patikrintas ir pamėgtas – turi raištukus (tai yra, kepurė turi šansų išlikti ten, kur ir numatyta, tai yra ant galvos, o ne po vežimėlio ratais), zigzago formos patogiai apgaubia galvą, uždengdamos kaktytę ir ausis.

Su baktusiuku viskas aišku – jei iš principo bus naudojamas, tai dydis tikrai nėra kritinis dalykas.

Ir kojinytės – kaip ir su kepuryte, yra šansų pataikyti ir ne (jei numegsite per dideles, gali nebūti nešiojamos vienu komplektu kaip numatyta, tačiau nors turi šansą), bet kojinytės kūdikiams yra pati populiariausia megzta dovana ir pati pirmiausiai ateinanti į galvą asociacija tarp žodžių “virbalai” ir “kūdikis”, todėl kaip be jų. Aš bandau laimę su apie 10 – 11 cm ilgio pėda ir iki šiol nežinau, ar pataikau, nes visi apdovanoti tėvai yra per mandagūs, kad pasakytų teisybę 😉 . Kad padidinčiau savo šansus, naudoju kojininius siūlus (sintetika nevaikštančiam kūdikiui nėra reikalinga, bet kojininiai siūlai būna labai gražūs ir visai nebijo skalbimo mašinos, iš kurios išeis tokie pat, kaip ir įėjo net su pagrindiniu nespecializuotų skalbinių srautu). Aulą stengiuosi daryti kuo ilgesnį ir kuo elastingesnį, kad prailginčiau kojinių buvimo ant kojų laiką, nes kiek atsimenu mažus vaikus, jų vienas pagrindinių dienos darbų yra malti kojomis siekiant patekti į Gineso rekordų knygą kaip greičiausiai kojinių atsikratęs kūdikis.

Komplektėlį kūdikiui sudaro liemenė (modelis – “Sigge“, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571, 7370, 1101M sagos – “Smagu visiems“), kepurytė (modelis – “Norwegian Sweet Baby Cap / Djevellue, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 1101M), skarytė (modelis – “Sophie Shawl“, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 7571), kojinytės megztos iš kojininių siūlų galiuko ir be jokio konkretaus modelio – stulpelis elastingumui ir pynutė gražumui 🙂 .

Megztas pledas

Megztas pledas yra išties grandiozinis projektas. Jis reikalauja daug investicijų – ir medžiagos, ir laiko. Atsilygina šimteriopai – yra ne tik labai praktiškas (ypač tokios apvalios formos) ūkyje daiktas (kam nesmagu jaukiai ir šiltai įsitaisyti ant sofos, užsimesti ant kelių skaitant ar mezgant ar užsikloti saldžiam popietės miegui?), bet ir labai išskirtinė bei ryški interjero detalė, o jo dydis proporcingai sustiprina šitą įspūdį. Kūrybiškai žiūrintis į mezgimą žmogus sukurs vienintelį ir nepakartojamą daiktą. Ir jis niekada neišeis iš mados.

Šį pledą iš dvigubų mažyčių “rovaniukų” Aušra mezgė draugei dovanų ypatingo gimtadienio proga ir tai dar vienas riebus pliusas tokio projekto naudai. Mes šiais laikais dažnai esame persisotinę daiktais, nelabai linkę kaupti, ypač jei nesame tik tėvų namus apleidę naujakuriai. Ir tai labai stipriai apsunkina dovanų įvairiomis progomis parinkimą. Aišku, megztas pledas yra išskirtinė dovana išskirtinėmis progomis ir tik žmonėms tą vertinantiems, bet jų širdys bus sumegztos su jūsų amžiams!

Aušra išsirinko savo pledui labai patogią naudojimui (L. Cohenas demonstruoja vieną iš būdų, kai pledas praverčia ne tik gulint, bet ir vaikštant namuose), bet tikrai ne pačią lengviausią formą mezgimui, ypač jei į lygių akių juostų dryželius įkomponuoji nukeltų akių raštus, kurie turi skirtingą eilių skaičių ir reikia atrasti savo dauginimo ritmą. Aušrai, kiek pamenu, teko ir paardyti, bet tai jau istorija… O šiandieną yra labai gražus iš abiejų pusių pledas (nukeltų akių raštai idealiai tinka dvipusiam mezginiui) .

Spalvinę gamą ji parinko pagal draugės skonį ir jos namų interjerą, o siūlo lengvumas taip pat nebuvo nesvarbus, nes jo reikėjo (ypač dvigubo!) tikrai DAUG! Kaip ir kantrybės, meilės bei šilumos.

Aušros Grigelionienės megztas pledas iš dvigubo Rowan fine Tweed siūlo (363, 372, 373, 360, 376).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €