Prieblandos paslaptys

Labai laukiau tos dienos, kai pagaliau dienoraštyje atsiras mezginiai iš naujojo Jensen siūlo. Ir sulaukiau! Net tamsios dienos nesutrukdė pagauti Jolantą su naujuoju megztuku iš taip sunkiai fotoaparatu užfiksuojamos prieblandos spalvos siūlo 🙂 .

Jolanta pirmoji susigundė nauju atvykėliu (jei neskaičiuosim Dalios, kuri tiesiog liepė užsakyti jai dar gamintojo puslapyje nužiūrėtas Jensen spalvas). Ir net jai, kuri gerai žino, ir ko nori, ir kas tinka, spėju, nebuvo taip lengva išsirinkti iš visos jūros subtilybių ir niuansų. Laimėjo pilkšvai violetinis siūlas ir dar prieš mezgant prie jo buvo priderintos idealios sagutės 🙂 (įsiuvamos, beje, mezgimo bėgyje, kad būtų galima nuolat kultūringai matuotis).

Jolanta nusprendė, kad iš tokios klasikinės vilnos ji nori visai klasikinio silueto, su sagutėmis ir statytomis rankovėmis. Klasikinis jis numegztas labai šiuolaikiška prasme – vienu gabalu nuo viršaus kartu formuojant ir rankoves ir kūną. Dailūs kiauraraščiai prie užsegimo ir menamų šoninių siūlių vietose suteikia megztukui lengvo vintažo žavesį.

Ir aišku, visi aksesuarai turi būti priderinti. Jei spintoje nerasta tobula skarelė – viens du nauja iš šviežiausios Schoppel-wolle kolekcijos 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Isager Jensen 12S, sagos – Union Knopf. Baktusiukas megztas iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2514, modelis – “Wavy Baktus“.

Žinoma istorija

Joana fontanuoja premjeromis viena po kitos – beveik tuo pat metu nuo virbalų į spintą atkeliavo du nauji megztukai. Abu plonyčiai, dar Joanos ir mėgstamais mikroskopiniais virbalais numegzti.

Siūlus margajam Joana išsirinko per MZ gimtadienį, jai patiko metų skaičius – 13. Estišką sruogą rinkosi labai rudeninių atspalvių (tas spalvynas taip ir vadinasi 🙂 ), ilgai derino moherį, kad prie visų perėjimų tiktų, išsirinko labiausiai prie savęs derantį. Taip gerai išsirinko, kad rudens pabaigoje su nauju megztuku pasirodžiusi darbe sulaukė komplimentų, kaip pavasariškai atrodanti – ar gali būti geresnis įvertinimas?

Kolegos pagavo bendrą įspūdį, o mezgimo bendrininkai pastebės ir visas detales – dailų ripsinį su skylutėmis atlenkiamą kaklą, subtilų I-cord užbaigimą, preciziškus skeltukus šonuose ir simetrišką abiejų rankovių spalvinį sutaikymą.

Antras megztukas panašus savo koloritu – veiksme dalyvauja tas pats žalsvas moheris, tik estiška vilna parinkta šviesiai pilka, todėl ir rezultatas ne toks spalvingas. Tenka šalikui atsigriebti ; ) . “Šaliko istorija… megztas daugiau negu metus, kaip darbelis, kuris lengvas  svoriu ir rašte klaidų nepadarysi, o mezgiau oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, ant suolelio prie marių ir t.t., ilgis – 180 cm, plotis – 50 cm, virbalai – 1,5 mm 😀. Tiesiog visur buvo ką veikti🤣. “

Manau, šalikas yra puikus atsakymas, kodėl abu megztukai taip labai šeimininkei tinka – spalvos gi visos iš tos pačios operos, vadinasi, tikrai, jos. Beje, megzdama antrą megztuką Joana kaip užkeikimą kartojo: “Čia bus man, man, man”, visai gali būti, kad buvo ir kas kėsinasi 😉 . Bet gi čia kaip svetimą vaiką savintis, kai tam ant kaktos parašyta, kad jis – kito lizdo – JOANOS – paukštis 😉 .

Šaliko istoriją tai Joana papasakojo, o paklausta apie megztukus atsakė tai, ką ir taip gerai žinau jau beveik visus tuos trylika metų: “Aš labai mėgstu plonąją estišką vilną. Ir moherį.” Dvi neblėstančios meilės šį kartą susitiko dviejuose naujuose mezginiuose.

Santūrus žalsvasis turi subtilių tekstūrinių langelių nugaroje ir rankovių apatinėse dalyse. Jis ilgesnis ir su sagom. Ir labai gražia apykakle, kuri nebuvo pradinis sumanymas, o super vykęs variantas per gilios iškirptės pataisymui. Geresnio pavyzdžio E. Zimmermann minčiai, kad daugelio vykusių dizaino atradimų pagrindas yra siūlų trūkumas arba klaidos, ir nesurasi.

Joanos Bartkevičienės megzti megztukai iš plonosios estiškos vilnos Aade Long 8/1 artistic (Fall) ir nedažytos pilkos kartu su Rowan Kidsilk Haze 581. Sagos – Union Knopf. Šalikas megztas iš Rowan KidSilk Haze 581, 578 ir KidSilk Haze Stripe 201.

Rojaus obuoliukai

Virginija šita pora užbaiginėjo rudens sezono kolekciją, aš sau leidau ją pasitaupyti žiemos pradžiai, kai viską užkloja baltas sniegas ir visi šalčius išgyvenę vaisiai ar uogos jo fone šviečia ypatingai ryškiai. Obuoliukai rudenį yra tiesiog dar viena gausaus ir spalvingo derliaus dalis, o žiemą, kai visą tą gausą dangus užberia dosniom saujom sniego, jų ryškus raudonis primena šiltus ir spalvotus laikus. Nuo seno jie ne tik saldindavo žiemos dienas, bet ir būdavo vienu svarbiausiu šventinio dekoro elementų, nes jų puošnus raudonis – iš rojaus… Aš su tokiomis kojinėmis pasipuoščiau per Kalėdas 🙂 .

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Wunderklecks 2430 (Zen šventykla) ir Schoppel-wolle Admiral 9220m.

Brangakmenių sodas

Labai džiagiuosi, kad pavyko nusifotografuoti paskutinę dieną prieš sniegą – likę spalvoti lapeliai tyliai atitarė švytinčiam it brangus vitražas Daivos naujam megztukui. Skara taip – lyg nuo medžio nukabinta 😉 .

Megztuke atsispindi visi jo sukūrimo metu praėję metų laikai. Vasarą išsirinkti siūlai – patys ploniausi, kaip gi kitaip per pačias karščiausias dienas! Buvo etapų (spėju, jau ir orai pravėso), kai tas juvelyrinis plonumas prarasdavo savo patrauklumą (patys galite įsivaizduoti ilgiausias eiles sudėtingo žakardo iš plonyčių melejono akių, vyresnio amžiaus žmonės gali prisiminti kolūkines bulvių eiles 😉 ), bet visa tai liko praeityje ir tik istorijose, net prisiminimus, įtariu, palaipsniui ištrins įspūdingi gatavo megztuko ornamentai.

Fotografavomės paskutinėmis rudens dienomis, kai lapai dar spindėjo paskutiniu rudens auksu ir kvepėjo brandžiu vynu ir idealiu kiek slopesniu fonu pakartojo vingrią mezginio augmeniją.

Atėjo žiema, viską baltai išdažiusi, kad niekas neblaškytų dėmesio nuo juodame fone brangakmeniais švytinčių žiedelių. Kam jie primins vitražą, kam – senąsias pirmųjų knygų iliustracijas, bet kad neliksi nepastebėtas ir neapdūsautas – faktas kaip blynas!

Visas megztinis megztas ratu ir prakirptas nuo viršaus rankovėms skirtose vietose – kam dar tai atrodo baisu ir nesuderinama su mezgimu, tai Daiva liudija, kad visi liko gyvi sveiki (megztinis taip pat 😉 ), būdas yra istorinis ir stipriai pasiteisinęs laiku, kai greitis buvo svarbi šios industrijos sudedamoji dalis. Na, o mūsų laikais toks lengvesnis megzti žakardą būdas (kai visą laiką turi prieš save gerąją pusę) kartais yra tiesiog galimybė pabaigti rodos niekaip nesibaigiantį mezginį…

Rankovės vienspalvės ir plonesnės, nors siūlas tas pats juodas foninis, bet nėra žakardo – rėmelis spalvotiems raštams ir poilsis po jų sekimo 😉 .

Daivos Janavičienės megztas megztas megztukas iš Schoppel-wolle Edition 6.0 2515 (Gandų malūnas) kartu su Rosarios4 Merino Land 17. Modelis – “Strathendrick“

Item added to cart.
0 items - 0,00 €