Šie sutemų spalvų „Skubos valandomis” pavadinti Zauberwolle kamuoliukai Dovilei užfundijo ilgas valandas 😉 . Visų pirma projektavimo ir mezgimo, ką nesunku atspėti iš megztinio vaizdo ;), fone einant to paties pavadinimo filmui.
Šeimos istorijos kontekste šios valandos apėmė beveik viso gyvenimo laikotarpį – nuo vaikų darželio, kai Dovilę su mamos megztu megztuku vedžiojo po grupes kaip parodos eksponatą. Megztukas buvo įspūdingas – baltas, tekstūriniais rombais su vidurėliuose išmegztais burbuliukais ir išsiuvinėtomis spalvotomis gėlytėmis, su įvertu raištuku per liemenį. Šis Dovilės megztinis – lyriška interpretacija to legendinio iš vaikystės tema.
Prieš kelis dešimtmečius madingas stilius šiuolaikinėje versijoje stipriai suaktualintas. Baltus siūlus pakeitė švelniai pereinantys rausvai-žalsvai-melsvi, pakankamai margi spavinei intrigai užmegzti, ir pakankamai šviesūs visiems raštams atsiskleisti. Ir fantastinis fonas ypač subtiliam siuvinėjimui.
Pailginto reglano rankovės labai gražiai apžaistos grafišku rombų piešiniai. Šiuose jau ne burbuliukai, o gerų akių ir ripso pasikartojimai su tolygiai pražydusiomis gėlytėmis – kaip garsiuose millefleurs gobelenuose. Žydinčios šakelės panašių spalvų sagose, kas prieštaraus, būtent šiam megztukui pagamintos!
O kaip Dovilė suvedė pagrindo raštą su rankogaliais ir megztuko apačia – pats aukščiausias dizaino pilotažas!
Pražydo rožėm valandos. Tokia savaitė –
jaunystės atšvaitas raudonyje, sava
širdies mūša, spalva to kraujo, tas žibintas,
tas veidas pusrūsio kavinėj, išpažintas
alsavimas, slepiąs dar nepatirtą nervą
ir įtampą, kuri žydėjimo jau netveria…
Tokia savaitė – septyniom dienom nedaloma.
Pilnavidurės valandos. Dygliai – į delną.
J. Vaičiūnaitė „Raudonų rožių valandos” iš ciklo „Laikrodis kirkės bokšte”.
Dovilės Žydelienės megztas megztukas iš Zauberwolle 2307 (Skubos valandos), sagos – Union Knopf.
