Iš kito galo

Mezgimo pasaulyje paprastai atsiranda koks nors daiktas, o jei lieka siūlų, kombinuojamas kitas – iš likučių. Nauja Kristinos terbelė atsirado atvirkščiai 😉 .

Pirminis ir pagrindinis projektas yra nukeltų akių raštais mezgamas megztukas iš margųjų Schoppel-wolle medvilnės kamuoliukų juodame fone. Tas vietas, kur spalvotas siūlas stipriai pajuoduoja ir negražiai susilieja su fonu, suardydamas rašto ornamentą, Kristina iškirpdavo ir iš jų, pridėjusi plonytį, vos matomą medvilninį siūliuką pradėjo žemu stulpeliu nerti terbelę. Dosnaus dydžio ir patogiom rankenom, kad būtų galima ant peties užsimeti. Ji, kaip matote, jau sėkmingai naudojama, o „mama” – megztukas – dar mezgamas 🙂 .

Laukiam jo ir… dar vieno vaikučio 🙂 . Nes kol megztukas raštuojasi, tol juodos spalvotų kamuoliukų dalys vis atidedamos į šalį ir, savaime suprantama, verkia naujo projekto!

Kristinos Mickevičienės nerta terbelė iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393.

Močiutės trikampėlis

Močiutės kvadratėlius mylėjau visada, dažniau platoniškai – mezgimo pasaulis turi tiek galimybių ir pagundų, kad sunku nenuklysti 😉 . Bet meilė šita nepraeinanti ir nerūdijanti, užtenka kokio ryškesnio pavyzdėlio, įkvepiančio vaizdelio ir aš jau kombinuojuosi savo nėrimą. Šios skaros tiesioginė įkvėpėja – Jolanta. Jos nėriniai – spalvingi ir tikri kvadratėliai, skara mano vienspalvė ir labai paprasta, bet niekada nežinosi, kokiais lapeliais kokia šakelė išsprogs.

Aš važiavau į kelionę, norėjau kuo paprastesnio projekto krepšelio, o vąšelis su tradiciniu močiutės kvadratėlių raštu traukė kaip magnetas. Seniai norėjau išbandyti ir asimetrišką trikampio nėrimo šituo raštu būdą, nužiūrėtą vienoje japoniškoje mezginių knygoje. Jis, žinoma, ryškiau atsiskleidžia margame siūle ar dryžiukuose, pabrėžiančiuose konstrukciją ir nėrimo kryptį, kaip ir močiutės kvadratėliai įspūdingiau atrodo kvadratų pavidalu ir labai spalvingi, bet šįkart rinkausi visišką minimalizmą.

Konstrukcijos gerumas (kaip ir įstrižai megzto baktuso), kad gali sustoti ten, kur baigiasi siūlai. Užbaigi eilę, suslepi siūlą ir gali skarą jau sukti apie kaklą. Aš dar pridėjau vienintelę eilutę kuklios apdailos, suvienijančios abu trikampio kraštus (paskutinę eilę ir vieną nėrinio šoną), – penkių pynučių kilpų bangeles.

Skaros dydį leidau lemti siūlams, nes ir man tiko 😉 . Skara nusinėrė iš dviejų nepilnų Spinni sruogų, nuo kurių nedidelis kamuoliukasbuvo panaudotas pirštinėms, o kas liko – skarai prie jų. Jau laukiu pirmo lengvo rudens šaltuko.

Vąšeliu nerta skara iš Spinni 11S.

Močiutės kvadratėliai

Močiutės kvadratėliai – vienas tų mados atraminių stulpų, kurie pastebimi kartais dažniau ir ryškiau, kartais pasitraukia į šešėlį, bet niekada neprapuls, nes šiame rašte (ir jo interpretacijose) slypi milžiniškas potencialas. Aiškiai matomas rankų darbo pėdsakas jungiasi su paprasto ornamento ekspresija ir labai ryškiais spalviniais žaidimais. Ta stilinga rankdarbio ir meno sąjunga garantuoja močiutės kvadratėliams milžinišką gerbėjų auditoriją – tiek nėrėjų ir mezgėjų, tiek mados dizainerių, tiek jautriai mados vėjus jaučiančių stileivų.

Tą kūrybinę ugnį karts nuo karto pakursto žymūs dizaineriai ir nuo jų neatsiliekanti armija nėrėjų (didelis šio rašto gerumas yra jo prieinamumas patiems pradedantiesiems, nes paprasčiau sunkiai rasite 😉 ). Manęs niekada nereikėjo traukti į šią stovyklą, visada joje buvau. Bet kaip ir savu miestu ar namais – būdamas imi tiesiog nebepastebėti gerumo, kuris tave supa nuolat, reikia, kad kas pavestų į šoną ir pabaksnotų pirštu. Aš laiminga, nes MZ tokių progų vis karts nuo karto pasitaiko ir aš pradedu eilinį močiutės kvadratėlių projektą. Rudenį ne viena mezgėja rinkosi siūlus (beje, tuos pačius, kaip ir šiandieninis nėrinys 🙂 ) nertiems Miu Miu šalikėliams ir aš jau buvau beveik beužkimbanti ant kabliuko, bet kažkas nukreipė mano dėmesį kitų projektų link.

Šį kartą tokiu žmogum man tapo Jolanta ir pamačiusi jos nėrinius (ir dar gavus nuorodą į šias tos pačios dizainerės liemenes) nebeatlaikiau. Kadangi ruošiausi kelionei, tai pradėjau vienspalvę skarą, tokiu būdu kaip ir prisimindama rudeninius šalikėlius, bet tikrai ja neapsiribosiu (artimiausiuose planuose (po pledo) – švarkelis-paltukas).

Jolanta dabar su įkvėpimu įgriuvusi į nertų močiutės kvadratėlių pasaulį, o vandenys platūs, nes nešiotojų yra dosnus būrys 😉 , gal išnėrusi pasirodys su naujais kūriniais, bet įtariu, ir ši vienintelė nuotrauka su nauju anūkėlės sarafaniuku (antrai jau toks pats tuo metu buvo baigiamas) turės sprogstamos bombos efektą ne viename projektų krepšyje ir planuose 😉 .

Jolantos Pupkės nerta suknytė anūkei ir nuotrauka, pagrindinis siūlas – WYS Bluefaced Leicester 315.

Šalmukas ir sportbačiai nuo gimimo

Ką daro mezgantis žmogus, grįždamas iš draugių susitikimo, kur ką tik sužinojo apie kompanijos pagausėjimą? Aišku, keliauja į siūlų parduotuvę pačių švelniausių siūlų naujam žmogui pasitikti 🙂 . Kam pledukai ar megztukai prie širdies, su vėjeliu ir paspirtuku skraidanti naginga draugė, nenuostabu, išsirinko pačios kiečiausios pirmosios avalynės modelį – nertus converse sportbatukus, kurie ir šilti, ir švelnučiai, ir labai stilingi 🙂 .

Kepurytė prie tokios avalynės – šalmukas, kad nuo pat kūdikystės pratintųsi prie aktyvaus gyvenimo būdo 😉 . O ir paraleliai ausys nešals. Pati mezgėja nebepamena modelio kilmės, megztas jis seniau ir sau pačiai. Labiau patyrę pastebės, kaip gudriai įstrižo rašto pagalba sumodeliuota jo forma! Prie tokio komplekto – diržas (gali būti ir šalikiukas). Reikia tikėtis, kad kitos draugės iš tos pačios kompanijos parūpins kokią transporto priemonę prie geros pirmosios ekipuotės 😉 .

Viktorijos Žilinskaitės nerti sportbatukai ir megzta kepuraitė su priedu. Siūlai – Drops Cotton Merino 10, 16, 28; batukų modelis – „Baby Converse”.

Item added to cart.
0 items - 0,00