Žiemos šventėms artėjant, ne tik apie dovanas ir vaišių stalą galvojame, galvojame ir apie tai, kuo puošimės. Ir sunku rasti jaukesnį žieminį rūbą nei megztas, o tarp jų – puošnesnį už moherio. Gal tik pastarojo derinys su plonyčiu merinu bei šilku konkuruotų, kad megztuką būtų galima nešioti vieną, ne tik kaip persišviečiantį sluoksnį.
Naujasis Daivos mezginys toks ir yra – ir nuteikiantis, ir įkvepiantis šventiniam sezonui. Labai gaivios ir puošnios bei žiemiškai skaidrios ledo spalvos, prisodrintas pačių įvairiausių detalių ir niuansų, pakankamai universalus, kad ir prie kelnių, ir prie suknutės jaustumeisi vietoj ir pasipuošęs – šiais metais kaip niekada norisi šventės, pobūvių ir… naujų drabužių jiems, tiek prasėdėjus namie su labai specifiniu ir ribotu garderobu.
Megztukas nėra toks viens-du numezgamas, bet į priekį projektą stipriai stums šventinė nuotaika tarp pirštų ir žiburiuojančios žiemos tamsoje svajos bei įdomios, nuobodžiauti neleidžiančios detalės. O ką, jei vienerius metus praleistumėte mėnesį vergovės Kalėdų senelio galerose ir užsiimtumėte savimi, brangiausia (juk nuo moters būsenos šeimoje iš tiesų ir priklauso, įvyks ta gyvenimo šventė ar ne ;))? Viskas tikrai įmanoma. Ypač jei kam pasisekė namuose turėti porelę paslaugių pagalbininkų ;).
Daivos Janavičienės megztas megztukas iš WYS Exquisite 337 (viskontas) kartu su Isager Silk Mohair 66; modelis – “ito-yuu” ir proceso nuotraukos :).
