Bičiulė po ilgesnės pertraukos pažiūrėjusi MZ dienoraštį pastebėjo, kad užaugo nauja mezgėjų karta ir ji atneša gaivius vėjus į šimtmečius gyvuojantį (jų dėka ir dar tiek gyvuosiantį ;)) ) amatą. Jie drąsūs, kūrybingi, jų neriboja iš kartos į kartą perduodamos “taisyklės”, kurios mezgime išvis yra nonsensas, o per ilgą laiką sukauptos žinios bei atradimai pasiekiami gerokai toliau už įprasto artimų mezgėjų rato – ačiū atsivėrusioms sienoms, išaugusioms galimybėms ir beribiam internetui.
Taip, ant siūlų kamuoliuko rasite nurodytą virbalų dydį, bet tai nėra įstatymas, dėl kurio nesilaikymo jums gresia bauda. Tai tik pasiūlymas ir tas neretai atrodo kaip iš kavos tirščių išburtas. Vienintelė realybė yra siūlų kamuoliukas ir virbalai, ir bosas čia yra mezgantis žmogus. Jis rinksis patinkančius storius, tekstūras, mezgimo tankumą, jis žais ant to paties virbalo išbandydamas skirtingų storių siūlus ir gaudamas minkštas, storas ar permatomas juostas.
Jei per darbų pamokas mokytojas gali patikrinti, kokio “gražumo” yra jūsų mezginio išvirkščioji pusė, naujoji karta pati nusprendžia, kuri pusė šiandien bus geroji.
Taip, yra smagu išmokti paslėpti galus ir nepastebimai sujungti vieną siūlą su kitu, bet visai negerai, jei esi įsitikinęs, kad tai yra vienintelis įmanomas būdas suteikti mezginiui prekinę išvaizdą – specialiai palikti ilgi siūlų galai surišimuose yra dar vienas dekoratyvus būdas į amato atradimų taupyklę.
Žiūriu pati į šias nuotraukas ir negaliu atsikratyti lengvo liūdesio. Šitokių megztinių (šalikų ir kitų gražių dalykų) Natašos spintoje būtų turbūt kalnas su kalniuku ir ji lengvai galėtų džiuginti save vis naujais kūrybiniais atradimais. Deja, dabartinė politinė situacija pas kaimynus priverstinėje emigracijoje neleidžia kaupti gėrybių daugiau nei gali persivežti su savimi – Lietuva šiuo metu yra tik tarpinė stotelė. Todėl vienas megztukas sau, kitas – draugei… Bet kūrybinė ugnis yra visada su tavimi. Seno amato tradicija nutiesia nematomą ryšį su gimtinėje mezgusia močiute ir teikia daug laisvės bei džiaugsmo. Beje, dėl to nematomo ryšio. Rašydama prisiminiau lietuviškas pirštuotas pirštines su mini kutukais kiekvieno piršto gale. Jų prasmę man paaiškino mezgimo tyrinėtoja norvegė Annemor Sunbo – tie nuo pirštų kabantys siūleliai yra paliekami apeiginėse pirštinėse, kurias gauna mirus tėvui vyriausias sūnus. Jis tampa šeimos galva ir simboliniu tarpininku tarp mirusio ir giminės, už kurią jis dabar tampa atsakingu. Tai gal tie siūleliai ne tokie jau atsitiktiniai?
Ir grįžtu dar prie visai kitaip mezgančių jaunų žmonių. Kai mes fotografavomės MZ prieigose, pro šalį ėjusi mergina taip pat paprašė leisti jai nufotografuoti kartu. Ne dažnai taip mums pasitaiko 🙂 .
Natashos M. megztas megztukas iš Drops Snow 09, 54, 92, Drops Brushed Alpaca Silk 30, Drops Alpaca boucle 517.
