kojininiai siūlai – Puslapis 110

Spalvoti trikampiai

2022-01-162021-10-01

Antroji gimtadieninė skarelė, pavadinta Graffiti, iš tikrųjų buvo pirmoji. Noras buvo tas pats – sugalvoti dar vieną nedidelės skarelės ant kaklo variaciją ir pažaisti spalvomis. Baktusai yra nuostabaus patogumo reikalai, bet mezgantys žmonės yra smalsūs ir kūrybingi, nuolat kartoti tą patį per tą patį nėra jų mėgstamiausias kelias. Siūlau truputį pasukti į šoną ;).

Šioje skarelėje taip pat juostelės derinamos su lygiu plotu iš vieno kamuoliuko, kad ir neutraliame fone spalvos į sudedamuosius dryželius susiskaidytų, ir koncentruotai tiesiai iš kamuoliuko spalvintųsi. Tokie būna grafičiai – ne tvarkingai dengiantys numatytą plotą, o sukuriama (ar atsiranda) tam tikra dinamiška kompozicija.

Mano pirmajai versijai pasirinktas neutralus pilkas Alb lino siūlas, kuris savo storumu puikiai su kojininiais melanžais sudera. Kam kojininių siūlų gražumą temdo 25% poliamido, galiu patikinti, kad Alb lino taip pat idealiai draugauja ir su Edition 3.0. Patikrinta ir ne mano vienos ;).

Skarelės aprašyme nurodyti mano paskaičiavimai, kad užtektų vieno margo Crazy Zauberball kamuoliuko ir skarelė būtų tokio nuotraukoje matomo dydžio, bet šis yra labai lengvai koreguojamas. Viskas yra jūsų (arba jūsų siūlų atsargų) rankose.

Iš pradžių mezgamas šoninis trikampis ir jis daugmaž nulemia skarelės plotį. Vidurinė dalis platėja kaip baktuse, kas ketvirtą eilę, ir ją galite daryti tokią, kokio ilgio skarelės norisi. Arba keisti pridėjimo ritmą, jei norisi platesnės ar siauresnės. Užbaigia viską pirmą šoninį trikampį pakartojantis antrasis.

Grafiškesniam efektui pabandžiau šį modelį numegzti iš įvairių kamuoliukų vienspalvės Drops Alpaca. Dryžavau šį kartą ne tik šoninius trikampius, bet ir viduriuką, o spalvas keičiau pasitardama su nevienodo dydžio spalvotais kamuoliukais ;).

Pirmoji skarelė megzta iš Alb Lino 9200 kartu Zauberball Crazy 2395 (Kamufliažas). Antroji megzta iš Drops Alpaca 3112, 4305, 607, 2918, 7240, 9028, 3720, 4434, 517 ir Daivos raudonaisiais kopūstais dažyta 100 (skarelėje ji melsvuoja pačioje paskutinio trikampio pabaigoje). Modelis – Graffiti.

Septynkojis

2024-08-142021-09-29

Ši Rasos kolekcija – ne mistiniam septynkojui, o realiam žmogui, kuris kojas turi tik dvi, užtai polėkio ir žaismės tiek, kad jokiais skaičiais nenusakysi.

Lyg ir vaikystės savaitėlė, kai kiekvienai dienai turėjai vis kitos spalvos tokį pat rūbą, tik čia kombinacijos ne tokios tiesmukos (kojos tai dvi, ne viena!) ir jų daug daugiau bei pačių įvairiausių. Gali rinktis porą pagal nuotaiką, kurios spalvos tau į širdį iš pat ryto šnabžda, gali išsitraukti porą kaip burtą.

Stebuklingi Wunderkleckse kamuoliukai – patys geriausi palydovai į pasaulį, kur kojinės nėra tik paprastas šildantis daiktas, o tarpininkas tarp rūbų ir paveikslų pasaulių. Jie taip įmantriai rankomis nudažyti, kad net vienoje partijoje nerasi dviejų vienodų kamuoliukų. Ir turbūt naivu tikėtis iš tokių siūlų vienodų kojinių… Užtai kojinės abstrakčios tapybos pavidalu gimsta lengvai it auga žolė – imi vieną kamuoliuką ir stebi, kaip iš po virbalų po truputį ima rastis spalvotos kompozicijos.

Rasa bandė šį procesą kiek suvaldyti, kai iš vieno kamuoliuko gavo tris skirtingas kojines. Tikėjosi rasti parduotuvėje dar vieną ir gal tokiu būdu būtų pavykę sudaryti daugiau mažiau panašias poreles, bet… 🙁 Shin-Kyo tiltas nėra tas spalvynas, kuris ilgai dulka lentynose, užtai šalia gali rasti kitų, ne mažiau gražių. (Gali rasti ir savo podėliukuose, jei gerai juos užlaikai ;)).

Wishdots – visai kita daina, bent taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet iš jos numegzta dar krūvelė kojinių stebuklingu būdu susijungė į labai vientisą rudeniu kvepiančią kolekciją. Kai kas vienspalvis taip pat įsijungė į bendrą reikalą 😉

Norintys tvarkos, žinoma, gali suskirstyti kolekcijos dalis į sodresnį ar balsvesnį būrelius, bet gražiausiai man jos atrodo visos kartu, vienoje krūvoje, vieno būsimo laimingo nuolat keičiamos parodos ant kojų savininko rankose (ar kojose?).

Kolekciją apjungia ne tik rudeniškas koloritas, bet ir išmanus Rasos pagalvojimas visas kojines megzti vienodu raštu (3 akys geros, 1 išvirkščia) ir vienodo dydžio. Tokia atnara (be jokio papildomo stulpelio) man buvo tikras atradimas – pats raštas yra tamprus ir neleidžia mezginiui riestis, o atlenkus taip gražiai atrodo išvirkščios pusės gerų akių juostelės!

Rasos Drazdauskienės megztos kojinės iš Schoppel-wolle Wunderkleckse 2433 (Shin Kyo tiltas) ir 2322 (Wishdots) ir dar giminingas lašiukas kojininio šiobeito.

Šiltos, ilgos ir labai užkrečiamos

2022-01-162021-09-28

Virusų tema jau antrus metus dominuoja visame pasaulyje. Neatsiliekame ir mes. Kaip tikri olimpiečiai einame dar toliau – kuriame savus ;).

Vieni pasirodo gajesni, kiti – vienadienės plaštakės, o atsiranda ir tokių lengvos pandemijos statuso. Kai jie prasideda, plinta ir dar iki galo nesupranti, kad visai tai yra rimta ir atėjo ilgam.

Spėju, Jolanta, užrodžiusi mezgimo draugėms ilgas kojines aukščiau kelių, neįsivaizdavo, kokio atsako šis jos projektas sulauks. Ir jei kuri apsiribojo savo kojomis, tai daugelis mezgėjų ėmėsi rudeniui atėjus šiltai ir spalvingai pradžiuginti ne tik save, bet ir dukras bei marčias.

Kiekviena renkasi savo spalvas ir raštus, kas margus siūlus, kas bevelija vienspalvius. Ir visos savitai sprendžia kojinių laikymosi vietoje problemą, parinkdamos pačius tampriausius jų nuožiūra raštus.

Gražvydė nuspalvojo marčios rudenį. Pačiomis gražiausiomis Hundertwasser spalvomis, siaura pynute, akcentuojančią šoną ir subtiliai imituojančią senovinių kojinių siūlę bei rimta persuktų akių stulpelių juosta strategiškai tamprumo reikalaujančiose vietose.

Gražvydės Norkienės megztos kojinės iš Opal Hundertwasser 2107 (Kelias nuo tavęs iki manęs ir atgal).

Rugpjūčio pieva

2022-01-162021-08-30

Prieš kelis metus, įsimylėjusi kojinių mezgimą ir atradusi, kad galiu į jas sumegzti visus sužavėjusius peizažus (viskas prasidėjo nuo Broken seed stitch socks pakelės gelėms pavaizduoti), taip intensyviai ir su įkvėpimu tą dariau, kad net svajojau apie kojinių – sumegztų peizažų -parodą. Taip tos idėjos neįgyvendinau iki šiol… Todėl su didžiausiu susižavėjimu seku Eglės kojinių istoriją, kuri panašią idėją išplėtojo prie numegztų kojinių pridėdama gamtos vaizdus, proceso nuotraukas su augalais ir nuostabias istorijas. Aš įsivaizduoju jos darbus jau ne kaip parodą, o kaip nuostabaus gražumo knygą.

Šiandien – dar vienas naujas skyrius.

“Labai myliu rugpjūtį.

Gal dėl to, kad tai mano gimtadienio mėnuo.

Buvau ir esu jam neobjektyvi.

Nežinau, kokiuose paralelinių fantazijų pasauliuose būdavau mokyklos geografijos pamokose, bet tik suaugusi susivokiau, kad ilgiausia diena ir trumpiausia naktis yra ne rugpjūčio mėnesį.

Supratimas vėlavo turbūt dar ir dėl to, kad giminėje neturime nei vieno Jono. Šios šventės ir jos atributų neteko pažinti.

Ir tai tik pusė mano klaidingo manymo apie rugpjūtį.

Antra iliuzijos pusė žlugo praėjusią vasarą.
Dirbant iš namų, kasdieniai pasivaikščiojimai iš miesto centro persikėlė į miesto pakraštį.

Sukdavau ratus netoliese esančiuose laukuose. Džiaugiausi gėlių spalvomis, kvapais, formomis. Mačiau kaip jos keitėsi birželį ir liepą.

O tada buvau priblokšta rugpjūčio pievų spalvų. Teisingiau spalvų skurdumo. Mano įsivaizduojami ryškiausio metų mėnesio žiedai – nurudę ir nugeltę, žolė nublyškusi, sėklų dėžutės ir ankštys murzinų žemės spalvų.

Bet mano meilės rugpjūčiui tai nesumažino.”

Simboliška man pasirodė ir tai, kad kojinės skirtos dovanai. Kiekvieno žmogaus gimimas – dovana jį supantiems. Iš pradžių vaikas būna dovana pats savaime, paskui – jo geri darbai pasauliui. Dovanas per savo gimtadienius gaunam, dažnai vėliau imame ir dovanoti – tam gerumui įprasminti.

Eglės Lašinskienės megztos kojinės, nuotraukos ir tekstas. Siūlai – Zauberball Crazy 1660 (Upės vaga) ir 2092 (Mano saldžioji pusė).

Ankstesni įrašai