Islandiškas modelis (labai tipiškas ir daug kartų matytas), išplaukęs Eglės rankomis į tarptautinius siūlinius vandenis, taip pasikeitė, kad net nepažinau be parašyto pavadinimo.
Islandiškas avis šiame mezginyje atstovauja ploniausias Istex kompanijos siūlas Einband, iš kurio tokie megztiniai paprastai nemezgami (dažniausiai mezgami iš gerokai storesnio Lettlopi), bet ir jis, su švelnučiu moheriu susidėjęs ir už jo pūko pasislėpęs, vargiai be patikslinimo būtų identifikuotas ;).
Eglės žodžiai, kad “siūlų likučiai skatino kūrybiškumą” dar kartą aidu atsiliepia mano širdyje, labai tokį mezgimo būdą mylinčioje. O kad svariau būtų, pasiremsiu visiška klasika – mezgimo pasaulio ikona Elisabeth Zimmermann, sakiusia, kad patys įdomiausi dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo.
Eglės likučių kolekcijos siūlų trūkumu turbūt nepavadinsi, greičiau iššūkiu iš pasirinkto kolorito turimų skirtingų siūlų atsargų sukurti pilnavertį didelį rūbą ir juos visus sukomponuoti pasirinktu tradiciniu islandišku raštu.
Iššūkis priimtas ir taip gražiai įgyvendintas, kad kartu džiaugiasi visi pirmieji pavasariniai žiedai :).
Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš Drops Lima, Alpaca Silk, Alb Lino likučių, Rowan KidSilk Haze 679, Istex Einband 9020 ir nuotraukos; modelis – “Afmaeli“, gėlytės nuotraukose – snieguolės, žibutės ir plautės.
