Riešinės – apyrankės

Netyčia suplanuota įrašų seka paliečia tą pačią temą – galiukus. Šį kartą kalba apie tikrus galiukus, kuriuos, likusius nuo pačių įvairiausių projektų, Daiva panaudoja savo riešinėms-apyrankėms megzti. Jos nebūtinai turi būti vienodos ir net nebūtinai dvi! Todėl joms iš tikrųjų tinka visi gražūs ir šilti galiukai, kai kurie jų puošti karoliukais ir žvyneliais – apyrankės turi būti dailios! Sujungti skirtingi siūlai mazgeliai, o galiukai nepaslėpti, bet paversti dekoratyviniais kutukais, todėl nereikia bijoti juodo siūlgalių suslapstymo darbo, koks mūsų laukia po tradicinio raštuoto ar dryžuoto mezginio.

Viskas labiau apie dekorą ir puošnų aksesuarą, bet priešingai grynai juvelyriniams dirbiniams šios apyrankės yra labai funkcionalios. Riešo vieta yra būtent tas taškas, per kurį išeina šiluma ir ateina šaltis, o gerai juos apsaugojus šios durys užsiveria 😉 . Toks mažas daiktas kartais gali atstoti visai nemažą megztinį. Sumegztos ripsu, kaip tradicinės riešinės, jos puikiai priglunda ir užtikrintai dirba savo šiltą bei gražų darbą 🙂 .

Žiema ir šalčiai artėja – gaudom šiltas idėjas!

Daivos Janavičienės megztos riešinės iš įvairių siūlų galiukų.

Tarp sezonų

Iveta rinkosi savo naujam dryžuotam megztukui tarp vilnos ir labiau vasariško medvilnės ir merino mišinio, laimėjo pastarasis. Šilumos iš dvigubo siūlo ir taip pakaks (tų rimtų šalčių nekažką jau ir bepatiriam 😉 ), o nešioti tokį gali ir žiemą, ir vasarą, juolab tokių gaivių spalvų. Kvepia jos man saule ir atostogomis prie jūros, o tokios asociacijos yra geros visais metų laikais 😉 .

Dizainerės idėja yra panaudoti turimus galiukus. Ant šito kabliuko gali užkibti tik labai jau vaikiško amžiaus (turiu galvoje stažą) mezgėjai, kas jau kartą (ar ne vieną 😉 ) užlipo ant šito grėblio, puikiai orientuojasi, kiek siūlų reikia nusipirkti tokiam megztukui “iš likučių” ir kiek tikrų likučių turėsi po to (galima pabandyti megzti ką iš jų, tada turėsite puikią progą dar apsipirkti 😉 ). Iveta likučių žaidimo net nežaidė – išsirinko vienos rūšies siūlus, susidėliojusi pačias gražiausias spalvas pagal savo viziją.

Numezgė lygiai ir dailiai, o apdaila tokia ideali (specialiai pafotografavom detalių), kad man net akis spigina.

Ivetos Sosnovskajos megztas megztukas, siūlai – Rosarios4 Jardim 01, 31, 33, 21, 09, 11, 17, 35; modelis – “Stripe Hype Sweater“.

Močiutės kvadratas

Be savo minimalistinių ir maksimalistinių polinkių mezgime turiu visiškai atskirą skyrelį širdyje vąšeliui ir pusę jo (jei ne daugiau) užima tradiciniai močiutės kvadratėliai ir įvairiausios jų variacijos. Gražu man šis paprastas raštas be proto, tiek lakoniškas vienspalvis, tiek kaip galimybė pažaisti spalvomis.

Šiandieninė palaidinė turbūt keliautų prie santūrių vienspalvių močiutės kvadratėlių įsikūnijimų ir tiek kvadratėliai – jau visi kvadratai 😉 – tik du: priekiui ir nugarai. Įdėją užmačiau, kaip daugelį, Pinterest’e, o kadangi esu iš tų, kurie mąsto darydami, tai pradėdama visai nesukau galvos dėl galutinio vaizdo. Man skubiai reikėjo paprasto ir daug vietos neužimančio kelioninio projekto, o kad kelionė buvo į Tversted, kur įsikūrusi Isager kompanija, tai savaime suprantamas buvo ir jų siūlų pasirinkimas. Ką be kojinių megsi gegužės mėnesį? Aišku, naują vasarinę palaidinę. Įsimečiau kelis kamuoliukus tamsaus Bomulin, nusprendusi, kad jei jau rūbas vienspalvis, tegu ir spalva būna tamsi ir santūri. Atmetus juodą, kurios nenešioju, išsirinkau tokį dailų tamsų pilkai mėlyną atspalvį. Įsimečiau tris kamuoliukus, naiviai tikėdamąsi, kad veiklos bus per akis, o iš tiesų jie pasibaigė dar oficialiai programai neprasidėjus, pirmoje ekskursijoje į Skivę.

Parsivežiau namo tokius du beveik pilnai nunertus kvadratus, prigriebiau dar vieną švesų kamuoliuką ir nusivežiau į kaimą vieną savaitgalį, kad jau eigoje iš dviejų kvadratų prinerčiau pečius, šonus ir pabaigą su apykaklaite. Buvo idėja pečius ir šonus sunerti ryškiais spalvotais lopeliais, bet nusprendžiau šį rūbą palikti tokį “kultūringą” ir santūrų.

Balta apykaklaitė buvo planuota, o sugalvojus jai raštą, pritaikiau jį dviem spalvom paimprovizuodama apačioje (nes kvadrato ilgio neužteko 😉 ) ir pažastų apnėrimui.

Dukra, pamačiusi išskalbtos ir paguldytos palaidinės nuotrauką sureagavo tradiciškai: “Labai patinka, atvežk pasimatuoti, jei tiks, imu”. Deja, vąšelis neturi tokio elastingumo, kokį turi virbalai, todėl norint mamos palaidinės reikia turėti ir mamos apimtis. Atvažiavau su nauju daiktu susitikti, nusifotografavau ir išvažiavau 😉 .

Palaidinė nerta iš Isager Bomulin 47, 0.

Šventiška šiluma

Jokie karščiai nesilaiko amžinai, o pas mus jie šiemet rimtai ir nesilankė, todėl idėjos kaip gražiai ir šventiškai apsišiltinti visada yra aktualios. Jei megztukas jums asocijuojasi labiau su kasdienybe, tai tokios puošnios rankovės – šalikas pritiks net ir pačiai iškilmingiausiai šventei.

G. pastilizavo savo naują mezginį šventiškai ir dalykiškai – pastarajai aprangai šis aksesuaras suteikia ne tik šilumos, bet ir gerą puošnumo dozę 🙂 . Žiemos metu tokios rankovės lauke lengvai gali virsti šaliku ant kaklo – moheris yra plonytis ir labai šiltas. Šilko priedas apdovanoja rūbą puikiu kritimu jo neapsunkindamas, o labai išmanus modelis puikiai guli ant figūros.

Plonam siūlui reljefinis raštas suteikia įdomumo ir apimties , bet bangelės tos lengvos ir orinės, kaip vandens paviršiaus raibuliai, Modelis iš 2013 metų “Verenos” žurnalo aktualus dabar lygiai taip pat kaip prieš dešimtmetį ir bus toks pats ir dar po gero laiko gabalo, nes kai kurie dalykai yra per geri šokiui pagal trumpalaikės mados dūdelę.

Tokiam dideliam ir raštuotam daiktui sunaudoti tik 3,5 kamuoliuko – rankovės nesveria nė 100 gramų, bet šildo ir puošia užtikrintai!

G. megztos rankovės iš Isager Silk Mohair 2 ir nuotraukos, modelis – iš žurnalo “Verena 2013/3”.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €