Pusiausvyra

Šiuolaikinis žmogus labai drąsiai miksuoja pačius, rodos, prieštaringiausius dalykus – rūbus, epochas, skonius, stilius. Tokia harmoninga eklektika neaplenkė ir mezgimo – ne tik stiliaus, bet ir tiesiogiai paties siūlo, o tiksliau, jo derinių prasme. Daugybė jau gamintojo paruoštų derinių iš siūlų, kurie tradiciškai laikomi vasariniais šalia tų, kurie buvo naudojami šaltu metų laiku, skatina ir mūsų kūrybingumą. Nebereikia rinktis žiemos ar vasaros – galime turėti rūbą visiems sezonams, juolab kad komfortabilus buities lygis jau nebe tiek daug šansų išgyventi stiprius karščius ar šalčius bepalieka.

Živilei patinka pačiai susiderinti siūlus iš lentynos, o žmogui, kuris myli melanžus, atsiveria beveik neribotos galimybės tiek medžiagos, tiek spalvų prasme. Šis naujasis megztukas tikrai idealus dabartiniams orams – prie lino ir medvilnės siūlo ji dar pridėjo plonytę alpaką, priduodančia megztukui apimties, kritimo, šilumos ir dailų pūkelį. O kad ji nesiekė sutaikyti abiejų siūlų spalvas taip, kad nei viena neišsiskirtų, tai gavo labai dailų patrintą džinsą primenantį efektą. Tokiam rūbui nebereikia jokių papildomų papuošimų – groja graži medžiaga ir madingas, tinkantis siluetas.

Živilės Eidukevičiūtės megztas megztukas iš Isager Bomulin 16 kartu su Isager Alpaca 1 11; modelis – “Summer Soft“.

Universali palaidinė

Aš negaliu atsidžiaugti vasarinių mezginių mada, kuri man net aktualesnė dabar nei kalendorinę vasarą. Net nepamenu, ką dariau visus tuos praeitus metus – šokau iš plonų maikučių tiesiai į vilnonius megztinius??? Nes dabar net pagalvoti negaliu, ką daryčiau be savo lengvų (ir ne visai) palaidinių trumpomis rankovėmis, kuriose dar jokios vilnos.

Ir aš ne viena – Asta savo naują “vasarinę” palaidinę sėkmingai nešioja ir karščiams praėjus:

“Paprastas, bet “prilipęs” drabužis. Medvilnė su linu buvo labai smagus derinys vilkėti ir per karščius, ir orams šiek tiek pravėsus. Bliuzelės apdaila nusižiūrėta nuo “Mezgino zonos” pirštinaičių “Hortenzijos” atnaros 🙂 “

Megzta ji iš labai jau vasariškai atrodančio Isager Trio 2 siūlo, kurio papildymo net nebegalvočiau užsakinėti be pavasario, jei ne nuolatinis mezgančių žmonių dėmesys jam. Kai vieną šiltą rugsėjo dieną garsiai pasidžiaugiau kažkieno pasirinkimu, kad smagu, jog žmonės dar mezga vasarai, gavau per nosį – “Kokiai vasarai? O ką rudenį po švarkeliu rengsies?”.

Tai tie, kas pasirūpino dar anksčiau, turėjo ir rūbą vasarai, ir ką po švarkeliu. Ir ką į kelionę, jei šaltu metu į pietus patrauktų.

Gaivios melsvos spalvos palaidinė iš dailiai krentančio ir švelniai blizgaus puošnaus siūlo – universalus rūbas. Minimalistinis modelis puoštas tik dekoratyviais krašteliais, kurių motyvas atsikartoja reglano takeliuose.

Astos J. megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Isager Trio 2 (Frost).

Vasarinis (?) sarafanas

Vasara su rudeniu dabar kaip du partneriai šokyje – žingsniukas pirmyn, du atgal, du pirmyn, apsisukam. Kas liks, visiems aišku, bet šitoms šokių dienoms nėra geresnių rūbų už tuos, kurie tinka sluoksniavimui, ir Angelės suknutė-sarafanas yra vienas tokių. Nuo vieno rūbo tik ant apatinių su papildomu viršumi vėsesnei dienai, iki tarpinio sluoksnio ant-po-tarp. Toli gražu ne tik šilumai, bet labiausiai gražumui, spalviniam akcentui ir ryškiai stiliaus detalei.

Viršutinėje nuotraukoje apsirengusią Angelę užfiksavo Gintarė, o apatinėse, pačios autorės nuotraukose, galite įdėmiau apžiūrėti patį mezginį – populiarią peties konstrukciją, kraštelių apdailą, sijono platėjimą.

Angelė išsirinko siūlus labiausiai dėl spalvos ir ji nepavedė. Meniški, nemechaniški perėjimai tampa dar dinamiškesni keičiantis akių skaičiui – plačios juostos priekyje ir nugaroje, tose dalyse, kurios buvo mezgamos atskirai, ima siaurėti perėjus prie mezgimo ratu ir vis smulkėja sijonui platėjant į apačią. Toks lengvas iliuzionizmas – akis lyg mato dryžius, bet kažkas su jais vyksta ; ).

O prie spalvos aš dar norėčiau pridėti ir pagiriamąjį žodį pačiam siūlui – ši medvilnė yra tokio nepaprasto minkštumo ir mielumo, kad ji viena gali sugrąžinti tikėjimą vasariniais mezginiais.

Angelės Šyvokaitės megzta suknelė ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2407.

Jos didenybė tekstūra

Apie šitą Agnės megztuką norėčiau pradėti pasakoti truputį iš toliau – abi mes esame susižavėjusios dizainerės Alice Hoyle kūryba, abi turime jos modelių knygą, iš kurios Agnė ir mezgė savo megztinį. Ir aš, seniai seilę į jį varvinusi, taip pat mezgu ateinančiam rudeniui 🙂 .

Negaliu pasakyti, kad man viskas patinka, ar juolab, kad galėčiau viską rengtis, bet šios dizainerės darbai dvelkia tokiu ryškiu savitumu, tokia gaivia tradicinių technikų ir raštų interpretacija, tokiu stilingu požiūriu į seną amatą, kad keliu kepurę – kai tiek daug aprašymų ir tiek žmonių tuo užsiimančiu, išsiskirti tokiame tankiame miške yra tikrai nelengva. Ir kai matai, kad žmogus padaro kažką labai paprastai, nes toks yra užmanymas (o gali labai sudėtingai, nes moka daug!), supranti, kad prieš tave yra tikras menininkas, sugebantis atsilaikyti mados konjunktūrai.

Grįžtu prie Agnės, kuri painterpretavo Alice Hoyle modelį pačiu gražiausiu būdu – su tokiu pat pajautimu, ko jai reikia, pasirinkdama siūlą, spalvą, dydį ir – mano mylimiausia dalis! – stilizaciją. Ant to paties malūno pila vandenį net išvirkščioje pusėje palikti ilgi siūlų galai kamuoliukų sujungimo vietose. Jie kartais išlenda iš apačios ar pasimato atsiraitojus rankoves, suteikdami žavingo nerūpestingumo įspūdį.

Gana paprastai atrodantis modelis – populiarus tekstūrinis raštas ir tradicinis reglanas – iš tiesų yra gerai apgalvotas (į raštą įkomponuotas net priekio kaklo iškirpimas) ne tik konstrukcijos, bet ir proporcijų prasme. Pati gražiausia šiuolaikinė senos tradicijos tąsa.

Agnės Jurgelėnaitės megztas megztinis iš Drops Karisma 21, modelis – “Upstream Sweater“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €