Žali norai

Šiandienio įrašo herojai – du megztiniai. Skirtingų mezgėjų, skirtingo stiliaus, vienija juos du dalykai: abu megzti studentams vaikams (sūnui ir dukrai) pagal jų norus ir pageidavimus ir abu megzti iš to paties siūlo. Ne tik kojininio Opal, tai dar nebūtų taip rimta ;), abiems pasirinkta lygiai ta pati žalia spalva. Aš nusprendžiau, kad tai yra ženklas. Net kai ir G patikslino, kad megztukas ne sūnui, o jo draugei – jei dvi mergaitės skirtinguose pasaulio kampeliuose užsisako tos pačios spalvos ir siūlų megztinius, tai neabejotinai yra ženklas 😉 .

Pirmasis – G megztukas sūnui (atnaujina – sūnaus draugei 🙂 )

Labai smagiai perskaičiau MZ įrašus Studentiškas projektas, Meidės darbai. Antrinu, kad pati irgi pastebiu jaunimo susidomėjimą mezgimu, nėrimu. Neabejotinai prie to prisideda ir gerų bei gražių siūlų įvairovė, kadangi galima numegzti ir nunerti įvairiausius pageidavimus.

Nemažai pastarųjų metų mezginių nugulė ne į mano (ar mamos) spintą, o jaunimo 😉. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.

Originalus modelis yra megztas iš storesnių, o šis turėjo būti plonas, tinkamas ten, kur amžina vasara, o biblioteka ir kitos gerai kondicionuojamos vietos prašosi lengvo megztuko. Tiko, patiko ir jau kitam pasaulio krašte – vietoje manęs keliauti pradėjo mezginiai, tikiuosi, laikinai.“

Jei G megztukas (bent jau toks jausmas iš laiško) ėjosi su vėjeliu, tai Vaidos avytės žalioje pievoje atnešė visos bandos rūpesčius. Žalia – lemtinga! – spalva pakeitė princesės Dianos originalaus megztuko raudoną, čia ne bėda. Įvairovės įnešė modelio aprašymas – 1984 metų McCall žurnalo, nesunku įtarti, stilius truputį skiriasi nuo šių laikų PDF’ų 😉 . Ištisiniai žakardo su dideliais vienos spalvos plotais – užsiėmimas ne iš lengvųjų – kaip tikrą avių bandą ganyti. Tarp jų lygus vienspalvis mezgimas jau kitu tankumu mezgasi.

Suplanuotas gimtadieniui megztinis kiek užtruko, bet matant rezultatą, tai nebeturi jokios reikšmės.

Kai jau megztinis iškeliavo pas Karoliną į Londoną, prasidėjo antroji laukimo dalis. Šį kartą laukiau aš – nuotraukų :)) . Ir tokių stilingų mielai laukčiau dar tiek pat laiko 😉 .

Vyriškas megztukas ir tekstas su nuotraukomis – G. Siūlai – Opal Uni 1990, modelis – „Timeless Textures“. Antras – „Vaidos B.M. megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Modelis – „Princess Diana Black Sheep Sweater„, siūlai – Opal 1990, 3081.

Močiutės kvadratėliai

Močiutės kvadratėliai – vienas tų mados atraminių stulpų, kurie pastebimi kartais dažniau ir ryškiau, kartais pasitraukia į šešėlį, bet niekada neprapuls, nes šiame rašte (ir jo interpretacijose) slypi milžiniškas potencialas. Aiškiai matomas rankų darbo pėdsakas jungiasi su paprasto ornamento ekspresija ir labai ryškiais spalviniais žaidimais. Ta stilinga rankdarbio ir meno sąjunga garantuoja močiutės kvadratėliams milžinišką gerbėjų auditoriją – tiek nėrėjų ir mezgėjų, tiek mados dizainerių, tiek jautriai mados vėjus jaučiančių stileivų.

Tą kūrybinę ugnį karts nuo karto pakursto žymūs dizaineriai ir nuo jų neatsiliekanti armija nėrėjų (didelis šio rašto gerumas yra jo prieinamumas patiems pradedantiesiems, nes paprasčiau sunkiai rasite 😉 ). Manęs niekada nereikėjo traukti į šią stovyklą, visada joje buvau. Bet kaip ir savu miestu ar namais – būdamas imi tiesiog nebepastebėti gerumo, kuris tave supa nuolat, reikia, kad kas pavestų į šoną ir pabaksnotų pirštu. Aš laiminga, nes MZ tokių progų vis karts nuo karto pasitaiko ir aš pradedu eilinį močiutės kvadratėlių projektą. Rudenį ne viena mezgėja rinkosi siūlus (beje, tuos pačius, kaip ir šiandieninis nėrinys 🙂 ) nertiems Miu Miu šalikėliams ir aš jau buvau beveik beužkimbanti ant kabliuko, bet kažkas nukreipė mano dėmesį kitų projektų link.

Šį kartą tokiu žmogum man tapo Jolanta ir pamačiusi jos nėrinius (ir dar gavus nuorodą į šias tos pačios dizainerės liemenes) nebeatlaikiau. Kadangi ruošiausi kelionei, tai pradėjau vienspalvę skarą, tokiu būdu kaip ir prisimindama rudeninius šalikėlius, bet tikrai ja neapsiribosiu (artimiausiuose planuose (po pledo) – švarkelis-paltukas).

Jolanta dabar su įkvėpimu įgriuvusi į nertų močiutės kvadratėlių pasaulį, o vandenys platūs, nes nešiotojų yra dosnus būrys 😉 , gal išnėrusi pasirodys su naujais kūriniais, bet įtariu, ir ši vienintelė nuotrauka su nauju anūkėlės sarafaniuku (antrai jau toks pats tuo metu buvo baigiamas) turės sprogstamos bombos efektą ne viename projektų krepšyje ir planuose 😉 .

Jolantos Pupkės nerta suknytė anūkei ir nuotrauka, pagrindinis siūlas – WYS Bluefaced Leicester 315.

Pagrindinis vasaros aksesuaras

Per pastarųjų metų karščius ir sausras jau kiek primiršom savo lietuvišką realybę, kai vasara būna trečią birželio pirmadienį ir antrą liepos antradienį – jei tuo metu dirbai, tai lengvai galėjai ir nepastebėti. Nepaisant to, man vis tiek atrodo, kad tokio ilgo ir šalto pavasario NIEKADA nebuvo. Ir visai nenustebau, kai birželio pradžioje su nauja skara į MZ užsukusi Inga prisipažino, kad ji yra nuolat laikoma darbe budėjimo režime, kad visada sušalus galėtų ja apsigaubti ar įsisupti. Tą vakarą ji ir namo su ja grįžo, toks „šiltas“ vasaros vakaras pasitaikė 😉 .

Skara yra labai universalus aksesuaras ir estiškos vilnos šiluma, lengvumas ir gražumas prideda jai papildomų taškų. Dydis taip pat – tokią ir užsiklosi, ir apsigaubsi, ir įsisupsi.

Dažnai estiškos vilnos perėjimai sukelia ne tik pasigėrėjimo atodūsių, bet ir tokių su klaustukais paraštėse – kaip megzti, kad spalvos atsiskleistų tau gražiausiu ir palankiausiu būdu. Entrelac yra technika, kuri su pereinamų spalvų siūlais visada sudarys tvirtą ir harmoningą sąjungą, o jei eigoje tektų truputuką kamuoliukus persisukti, tai kam santykiuose netenka pasišlifuoti aštresnių kampų (šiuo atveju, atvirkščiai, vengiame susiliejimo)?

Entrelac yra graži visais pavidalais, net pačiais paprasčiausiais vienodais baziniais kvadratėliais, bet kojininį mezgimą pakeitęs ripsas suteikia skarai ir papildomo purumo, ir vienodas abi puses, o netolygios dalys sukuria sudėtingą, audimą primenantį ornamentą – neprideda didelio papildomo vargo mezgant, o efektą pastiprina keliagubai.

Ingos Dautartienės megzta skara iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vllnos.

Šalmukas ir sportbačiai nuo gimimo

Ką daro mezgantis žmogus, grįždamas iš draugių susitikimo, kur ką tik sužinojo apie kompanijos pagausėjimą? Aišku, keliauja į siūlų parduotuvę pačių švelniausių siūlų naujam žmogui pasitikti 🙂 . Kam pledukai ar megztukai prie širdies, su vėjeliu ir paspirtuku skraidanti naginga draugė, nenuostabu, išsirinko pačios kiečiausios pirmosios avalynės modelį – nertus converse sportbatukus, kurie ir šilti, ir švelnučiai, ir labai stilingi 🙂 .

Kepurytė prie tokios avalynės – šalmukas, kad nuo pat kūdikystės pratintųsi prie aktyvaus gyvenimo būdo 😉 . O ir paraleliai ausys nešals. Pati mezgėja nebepamena modelio kilmės, megztas jis seniau ir sau pačiai. Labiau patyrę pastebės, kaip gudriai įstrižo rašto pagalba sumodeliuota jo forma! Prie tokio komplekto – diržas (gali būti ir šalikiukas). Reikia tikėtis, kad kitos draugės iš tos pačios kompanijos parūpins kokią transporto priemonę prie geros pirmosios ekipuotės 😉 .

Viktorijos Žilinskaitės nerti sportbatukai ir megzta kepuraitė su priedu. Siūlai – Drops Cotton Merino 10, 16, 28; batukų modelis – „Baby Converse“.

Item added to cart.
0 items - 0,00