Šiandieninė istorija yra apie tai, kaip įvaldžius kokį amatą ir pasigilinus į niuansus, labai stipriai pakyla kartelė 😉 ir parduotuvinį abstrakčiam dydžiui sukalkuliuotą megztinį nuo rankų darbo iš kokybiško natūralaus siūlo tau specialiai megztą skiria šviesmečiai.
Anastasijos mezginiai daugeliui MZ dienoraštyje asocijuojasi su išskirtinai meniškais ir labai preciziškai apgalvotais bei atliktais. Šį kartą ji savo meistrystę ir įgytas žinias panaudojo… kopijai. Nėra tai visai tikslus žodis, nes jos “kopija” yra gerokai pagerinta originalo versija 🙂 . Paėmusi iš originalaus megztuko tai, kas ją sužavėjo – spalvas, raštus, didumą, ji pakeitė medžiagą ir net rankovių konstrukciją, nekalbant jau apie smulkias detales.
Todėl, kaip jau supratote, pirma nuotrauka – ne programinis triukas, o du megztiniai: senas rankose ir dviejose apatinėse nuotraukose, o dviejose pirmose – patobulinta versija.
“Trumpa istorija būtų tokia. Aš nusipirkau originalų megztinį maždaug prieš 10 metų ir jis greitai tapo vienu iš mano mėgstamiausių dėl savo spalvos ir raštų. Galbūt tai nebuvo pats patogiausias megztinis, kokį tik galima įsivaizduoti, bet parduotuvėje pirkti megztiniai tokie retai būna, ir, tiesą sakant, tuo metu tai nebuvo svarbiausias kriterijus. Kadangi, manau, jis buvo pagamintas iš akrilo (etiketė išsitrynė prieš daugelį metų), jis ne itin grakščiai dėvėjosi (išsitampė ir burbuliavosi), bet vis tiek sakyčiau, kad laikėsi pakankamai gerai. Ir neseniai pradėjau pastebėti visas smulkmenas, kurias būtų galima patobulinti: galėtų būti ilgesnis ir vos platesnis, reglanas varžė judesius, laikui bėgant išsitampė stulpelis. Dabar, kai turiu nemažą vilnonių megztinių spintą, taip pat pradėjau jausti, kad medžiaga (akrilas?) man yra nebe tokia maloni. Žinodama, kad šiomis dienomis turiu pakankamai įgūdžių patobulinimams ir man tereikia nukopijuoti seną megztinį atsižvelgiant į šiuos niuansus, taip ir padariau. Senasis megztinis vis dar tinkamas dėvėti, tik reikia jam parodyti šiek tiek meilės nurenkant burbuliukus ir įveriant gumytę į išsitampiusį stulpelį. Netrukus ketinu jį padovanoti. Bus labai liūdna su juo atsisveikinti, bet įsivaizduoju, kad kas nors kitas gali patirti tiek pat džiaugsmo, kiek aš per pastaruosius 10 metų. Aš tikiu, kad daugumą kasdienių drabužių geriau dėvėti, o ne saugoti vien dėl sentimentų 🙂 “.
Būdama labai kruopšti ir tiksliai žinodama, ko ir kaip nori, Anastasija turėjo reikalų perskaičiuojant, atitaikant spalvas, dydį ir visus jai svarbius niuansus, bet užtai viską vainikavo mylimo megztinio pati tobuliausia versija (ir dar nauja!).
Anastasijos Zaychenko megztas megztinis, istorija ir nuotraukos. Siūlai – Istex Lettlopi 0054, 9427, 1704, 0086, 0085, 9420.
