Archyvas 2020 – Puslapis 4

Gimtadienio pėdutės

2020-12-062020-12-04

Šituo įrašu noriu nušauti du zuikius – pasidžiaugti, kad naujas MZ gimtadieninis modelis sėkmingai prigijo ant ne vienų virbalų ir kojų, ir kartu pasiūlyti visai dar laike įterpiamą labai praktišką ir gražią kalėdinę dovaną.

Pirmas pėdučių derlius sudygo vos ne pačią pirmą savaitę po modelio paskelbimo ir saldžiu medumi užliejo mano širdį 🙂 .

Ir kai žmogus mezga ne vieną, ir net antrą porą, tai imi galvoti, kad tikrai tas modelis jam patiko. Židronės kolekciją sudaro jau 11 porų! O paskutinė iškalbingai vadinasi “Vienuolika – ir dar nepabodo”.

Kadangi tokioms pėdutėms reikia labai nedaug siūlų, tai į trasą sėkmingai gali keliauti visi numegztų kojinių galiukai, ypač jei aulus mezgate ne iki kelių ir nesate laimingas 47 dydžio pėdos savininkas.

Galite prisitaikyti jas prie visų turimų megztukų ar prie savo nuotaikos. Židronė mažose pėdutėse labai sėkmingai sumezgė ne tik džiuginančią apelsinų uogienės spalvą ir kalėdinį kvapą, bet ir impresionistų taip mylimą saulės šviesą :).

Paskutinių penkių porų nuotrauka atkeliavo į mano paštą su prierašu: “Norėčiau, kad šis kalendorius būtų pilnas pėdučių :)”. Laiško tema buvo “Pačiai nekantriausiai”, nes taip, nuoširdžiai mygiau Ravelry, kad pasirodytų, labai jau man smalsu buvo…

Aušra labai kūrybiškai panaudojo pačius įvairiausius kojininių siūlų galiukus – smagu, kai jie visi yra vienodo storio ir gali drąsiai visą kompaniją likučių drauginti.

Jolanta savo pėdutėms taip pat pakombinavo margą Opal su… žydinčių gėlyčių violetu 🙂 .

Neatsispyriau pagundai ir aš dar vieną dovaninę porą iš Opal melsvų galiukų numegzti, ir gavau progą pasidžiaugti dovana jau ant kojų 🙂 .

Paskutinė pora – labai ypatinga. Ir viena pirmųjų, dar gerokai prieš publikuojant modelį numegzta. Jurga testavo dar juodraštinį variantą ir išgraibė visas klaidas, tai jai mes visi dėkingi už sklandų mezgimą.

Be dėkingumo už rimtą techninio redaktoriaus darbą Jurga man padovanojo dar vieną labai saldžią akimirką, kai pamačiau ją namuose tas pėdutes avint ir gavau patikinimą, kad ir avėjimo testas praeitas – pėdutės patogios ir gerai laikosi ant kojų. Todėl rekomenduoju drąsiai 🙂 .

Ir pačios paskutinės naujienos – Edita mojuoja pirma pėda. O kad viena šilta toli nenueisi, tuoj bus ir antra, laukiam :). Vienspalvis Fabel siūlas čia meniškai suderintas su margintais.

Ta-dam! Ir Živilės pora:

Gal per savaitgalį ir daugiau šiltų kojų pasirodys 🙂 .

Čia ne pabaiga, čia tik pradžia, dar numatytas šiam modeliui skirtas reportažas, o gal ir ne vienas. Jei kas numezgėte, pasirodykit!

Pirmosios penkios poros megztos Židronės Stankevičienės. Pirma pora megzta iš Schoppel-Wolle Das Paar 2294, antroji – iš Schachenmayr Regia Design Line by Kaffe Fassett 4-fädig 3773, trečioji pora – iš Zwerger Garn Opal Hundertwasser 4-ply 3201, ketvirtoji – iš Schoppel-Wolle Admiral Ombré 1566 (Apelsinų uogienė), penktoji megzta iš Opal Claude Monet 9863 (Dama su skėčiu). Kojinės advento kalendoriuje megztos iš Regia 4-ply uni 2020 + Shoppel-wolle Admiral Flakes 1566fla, Schoppel-wolle Admiral 4-ply 383 + Zauberball Crazy 2204 (Žalioji savaitė), Opal Claude Monet 9685 (Chrizantemos), Opal Hundertwasser 2101 (Mokyklinio autobuso langas), Schoppel-Wolle Admiral Ombré 1566+Zwerger Garn Opal Hundertwasser 4-ply (Conservation week). Kitos dvi poros megztos Aušros Svarauskienės. Pora su gėlytėmis megzta Jolantos Žilinskienės iš Opal 4-ply kartu su Regia Shine 6850. Priešpaskutinė pora megzta Jurgos R. iš kojininių siūlų galiukų. Skirtingus Drops Fabel atspalvius ( 912, 110, 522) suderino ir Edita Jankevičienė savo pirmoje pėdutėje. Kojininių siūlų galiukus savo poroje suderino ir Živilė Mažeikienė. Nuotraukos autorių.Nuotraukos autorių.

Ilmava 8

2020-12-03

Anna parašė tokį puikų scenarijų šiam serialui, kad jis sėkmingai keliauja iš karantino į karantiną ir, neabejoju, naujų variacijų rasis ir gerokai šiems pasibaigus 😉 .

Naujausia – Eglės megztukas, atsiradęs kaip ir pakeliui iš vieno mezginio į kitą 😉 . Kiauraraščio skylutes ji praleido, nes megztukas, kad ir lengvutis, yra solidžiai šiltas ir neplonas, bet Annos parašas – menamos šoninės siūlės – niekur nedingo 🙂 .

“Puikus megztukas, labai lengvas! Ir šiltas. Atsiradęs atbuliniu būdu.
Mezgiau ilgą šaliką, kuris prasidėjo nuo Hvide megztuko likučių sunaudojimo. Tęsiniui nusipirkau dar tris spalvas (šalikui) prie vienos turimos. Derinau vilnos siūliuką su moheriu, kaip ir Hvide megztiniui (kuriuo esu laaabai patenkinta) ir perkant siūlus tamsiai mėlyno moherio nebuvo. Atkeliavus po kelių savaičių pirkti trūkstamo kamuoliuko, pasitarus gimė planas-chuliganas pirmiau megzti megztuką, o tada jau iš likučių-likučių pabaigti šaliką.
Taigi pridėjau dar vieną spalvą megztukui ir štai finalas: labai malonus megztukas, iiiilgas šalikas, na, ir visai nenustebinęs dalykas – 3 maži kamuoliukai likučių.”
P.S. turbūt net iš nuotraukų matosi kaip labai džiaugiuosi naujais virbalų apsauginiais vamzdeliais. Ne tik, kad patogūs, bet ir labai stilingi.”

Šitoje vietoje aš užstringu ilgiausiai, nes Eglės procesų nuotraukos yra tokios gražios, kad virtuvė tampa ne mažiau patraukli nei šventinis valgomasis 😉 . O čia vaizdelis su ta galutine (?) stotele – šaliku, apie jį dar bus atskira istorija 🙂 .

Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš Isager Spinni 100, 10S, 47, prie kiekvienos spalvos pridėjus tinkamą moherį – Isager Silk Mohair 100, 44.

G karoliai

2021-08-312020-12-02

Gruodžio pradžia – paskutinė proga priimti žemą startą megztų kalėdinių dovanų spritui, todėl labai kviečiam visus dalintis pačiomis geriausiomis daug laiko neatimančiomis, bet efektingomis idėjomis. G pradeda:

“Tas reportažas apie “Mezgimo zonos” gimtadieninę loteriją labai įkvėpė. Internetu nepirkau, nes noriu vietoje bendrauti, rinktis ir į tą MZ maišą krauti, todėl teko karolius pačiai nusimegzti, o ne tikėtis laimėti. Šie siūlai ir buvo pirmas mano pirkinys iš “Mezgimo zonos” – nepakartojamas NORO (Silk Garden Sock S315)! Tad galvoju, kad ne man vienai liko mažytis galiukas, kuris gali pavirsti į tokius karolius. O jei nėra likučių, užsukus į parduotuvę ir pamačius visas NORO rites, sunku būtų apsispręsti, tektų megzti keletą. Aš mezgiau atskirai iš violetinės siūlo dalies ir raudonos, atrodo visiškai skirtingi. Tai galėtų būti labai maloni staigmena Kalėdoms, o ir nusimezga greitai ir nesudėtingai.”

G atsiuntė pačius įvairiausius stilistinius derinius savo naujo aksesuaro pritaikymui pademonstruoti, pasigrožėkim!

O Noro ritės, kad ir po truputį nykstančios, dar leis atrasti pačių įvairiausių spalvų dailiems karoliams, paskutinės minutės (hm, hm, mėnesio) dovanai ar naujam aksesuarui sau pačiai :).

G megzti karoliai ir nuotraukos, siūlai – (Flower Bed 1389, Silk Garden Sock S315), modelis – “Anjie’s Knitted Bead Necklace“.

Laukiam žiemos!

2020-12-022020-12-01

Mezgimas yra tikra supergalia ir tai ne tik gebėjimas savo rankomis pagaminti daiktą (tas taip pat netolimoje virtualėjančioje ateityje turbūt taps supergalia 😉 ). Greičiausiai bet koks amatas atsilygindamas apdovanoja savo ištikimus adeptus tam tikromis savybėmis, bet mezgėjų pažįstu daugiausiai ir galiu užtikrintai pasakyti, kad šis gebėjimas žmogų pakelia keliais laipteliais antžmogiškų galių link. Neapsigaukime, kai girdime frazę, jog “aš labai mėgstu megzti”, kad tai reiškia jaukų klaksėjimą virbalais prie televizoriaus iš neturėjimo ką veikti. Kai žmogus garsiai sako: “Aš labai mėgstu megzti”, jis turi galvoje: “ir galiu tą daryti bet kokiomis sąlygomis, net jei dėl to reikėtų pralįsti pro biblinę adatos skylutę, aš atliksiu šį veiksmą pirmyn ir atgal greičiau, nei tu spėsi sumirksėti, ir kartosiu tiek kartų, kiek reikės, kad numegzčiau tą kiekvienoje eilutėje raštuojamą skarą iš voro verpiamų siūlų”.

Kartą Estijoje viename tarptautiniame renginyje riešinių kursuose aš turėjau studentę be vienos plaštakos. Pamačius ją man pakirto kojas – mezgimui ir taip abi rankos neprošal, o čia dar riešinių smulkumas, karoliukų vėrimas! Man pakako netakto pasisiūlyti jai padėti suverti karoliukus, save guodžiu tik tuo, kad jai turbūt tai buvo ne pirmiena… Nereikia turbūt nė sakyti, kad mezgė ji idealiai tampriai ir buvo viena greičiausių grupėje ;).

Kita istorija. Atostogauju kaime ir praleidžiu ketvirtadieninį klubo susitikimą. Po jo gaunu nuotrauką, jau nepamenu, iš dirbančios Rasos ar kurios klubo dalyvės – dvi mezgėjos sėdi… per dvi kėdes. Tai yra, ant vienos sėdi, o ant kitos padėjusios savo sugipsuotas kojas, kiekvienos ramentai kamputyje. Kaip ir turėjau atjausti, bet juokiausi balsu. Ar gali tokia smulkmena, kaip lūžusi koja, sutrukdyti ateiti kartu pamegzti?

Tai va tas lūžusias Gražvydės ir Jelenos kojas man priminė Saulės nuotrauka, atsiųsta susukto mezgimo kursų atsiskaitymui, kuriam ir skirtas šiandienos įrašas. Saulė atsiuntė ją pranešdama, kad gali nespėti laiku pabaigti. Bet jeigu įsivaizduojate, kad žmogus su sulaužyta ranka ramiai sau sėdės ir kantriai lauks gipso nuėmimo, tada užsiims reabilitacija, ir tik tada palengva grįš prie mezgimo, tai labai klystate. Saulė tik pasiguodė, kad akys ne tokios lygios ir ne tas tempas ;). Ir čia kalbam ne apie šiaip mezgimą, o susuktą, kai prieš kiekvieną išmezgamą akį reikia atlikti papildomą veiksmą!
Saulės darbą užskaitom ir tokioje stadijoje, tesibaigia jis savo tempu, ir tęsiam pasirodymą 🙂 .

Živilė norėjo visiško minimalizmo, bet neprapučiamo ir labai subtiliai dekoruoto. Rašto idėją rado šiame bloge.
Čia turėjo būti reikalų, nes estiška vilna pakankamai pūkuota, tai kiek prislepia visus rašto niuansus, o ir juoda spalva jai labai noriai tam padeda, bet Živilė patenkinta: “Labai patiko megzti šias pirštines dėl galimybės išgauti šiltą ir minimalistinį rezultatą”. Nepasigilinus į techniką ar nepačiupinėjus numegztos pirštinės viskas pasirodytų labai paprasta – nedidelis raštelis rieše ir lygus pagrindas. Bet visas tas pagrindas yra neperšaunamas, ką Živilė savo tampriu mezgimu ir taip galėtų padaryti, bet susukta technika keliagubai sustiprina efektą. O kad viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo neįdėmaus žvilgsnio, puikiausiai atskleidžia išvirkščioji pusė pirmoje ir paskutinėje nuotraukose. Daili detalė – tokia pat minimalistine dvasia padaryta – tradicinė juostelė iš uždėjimo siūlų, kuria surišamos pirštinės, kad būtų galima pakabinti virš krosnies džiūti.

Jolanta, kaip visada pasirodė pioniere – pirmoji baigė savo porą sūnui ir padūsavo, kad “beliko tik žiemos sulaukti”. Na, sinoptikai ir dangus išgirdo jos norus 😉 . Numegzta pora šąlančiam rankas sūnui garantuos jam šilumą tol, kol bus ant rankų. Sirri vilna ir taip garsėja viena šilčiausių, o dar raštas išeliminuoja rimtą mezgimo minusą šalčių metu – perpučiamumą. Gana ilgas dekoratyvus riešelis gali būti nešiojamas ir taip, kaip numegztas, ir atlenktas. Pastebėjote turbūt, kad šios technikos išvirkščioji pusė ne mažiau gražesnė už gerąją 🙂 .

Rimutė ilgai ugnimi spjaudėsi, kaip ją nervino tas siūlų painiojimasis, bet draugių iš visų šonų pabakinama ir savo perfekcionizmo bei užsispyrimo vejama numezgė ypatingai šiltą porą iš subtilaus islandiškos vilnos derinio savo rankas šąlančiai marčiai dovanų.

Gunta rodė savo pirštinių nuotrauką dar su gerokai mažiau pirštų nei žmogus turi šį savaitgalį, bet kadangi neturėjo tokio svaraus pasiteisinimo kaip Saulė, teko baigti 😉 . Smagi dalis šioje poroje yra Guntos prisilietimas prie savo šaknų. “Normalias” latviškas pirštines, kurioms akių skaičius siekia netoli šimto, jai sunkiai sekasi gero (tai yra, žmogiško) dydžio, nors juvelyriniai mezginiai kaip ir jos antrasis aš, o šia technika – juokų darbas.
Pridedam ypatingą technikos šiltumą ir galima nebijoti net merino 😉 .

Tiek šiai dienai, bet kursų dieną mūsų buvo gerokai daugiau, todėl dar laukiam iki vakaro, gal jūsų darbas jau baigtas ir primirštas liūdi kamputyje? Pasirodykit! Su nykštuku imsimės burtų traukimo vakare 🙂

Dar ne vakaras, o tik pavakarė. Ką aš sakiau, prašom, žmogus sugipsuota ranka jau visai arti pabaigos!

2020 12 02

Daugiau mezginių nesulaukėm, tai ryte užsimiegojęs burtų nykštukas ėmėsi darbo. Per visą savo burtų traukimo karjerą nykštukas taip išaugo, jog į nuotrauką dabar telpa tik ranka ;), bet ji savo darbą žino ir užtikrintai beda pirštu į antrą pirštinytę.

TA-DAM! Sveikinam Jolantą, kuriai atitenka pagrindinis prizas – kojininių virbalų apsauga (o jais ji naudojasi tikrai dažnai) ir mano mamos siūtas krepšelis siūlams – nemenkas, nes Jolanta yra labai rimta mezgėja :).

Paprastai visi mūsų kursų atsiskaitymai turi vieną prizą, tik nykštukas su sese kartais pasilinksmindavo traukdami antrą, trečią vietas… Bet šį kartą turim dar vieną specialų prizą. Jei būtų mano valia ir nebijočiau kažkaip nekorektiškai išsireikšti, pavadinčiau “Už juokingiausią nuotrauką”, bet rimtai tai turbūt būtų paskatinimo prizas Saulei už nesugipsuojamą valią :). Jai keliauja sruoga specialiai šiai technikai pagamintų švediškos vilnos siūlų – reabilitacijai, taip sakant ;).

Visoms visoms dar kartą ačiū už pasirodymą ir ištvermę – jos šiai technikai tikrai reikėjo! Tikiuosi, ateinanti žiema ir šiltos rankos bus pati geriausia dovana :).

Ankstesni įrašai