Anna parašė tokį puikų scenarijų šiam serialui, kad jis sėkmingai keliauja iš karantino į karantiną ir, neabejoju, naujų variacijų rasis ir gerokai šiems pasibaigus 😉 .
Naujausia – Eglės megztukas, atsiradęs kaip ir pakeliui iš vieno mezginio į kitą 😉 . Kiauraraščio skylutes ji praleido, nes megztukas, kad ir lengvutis, yra solidžiai šiltas ir neplonas, bet Annos parašas – menamos šoninės siūlės – niekur nedingo 🙂 .
“Puikus megztukas, labai lengvas! Ir šiltas. Atsiradęs atbuliniu būdu.
Mezgiau ilgą šaliką, kuris prasidėjo nuo Hvide megztuko likučių sunaudojimo. Tęsiniui nusipirkau dar tris spalvas (šalikui) prie vienos turimos. Derinau vilnos siūliuką su moheriu, kaip ir Hvide megztiniui (kuriuo esu laaabai patenkinta) ir perkant siūlus tamsiai mėlyno moherio nebuvo. Atkeliavus po kelių savaičių pirkti trūkstamo kamuoliuko, pasitarus gimė planas-chuliganas pirmiau megzti megztuką, o tada jau iš likučių-likučių pabaigti šaliką.
Taigi pridėjau dar vieną spalvą megztukui ir štai finalas: labai malonus megztukas, iiiilgas šalikas, na, ir visai nenustebinęs dalykas – 3 maži kamuoliukai likučių.”
P.S. turbūt net iš nuotraukų matosi kaip labai džiaugiuosi naujais virbalų apsauginiais vamzdeliais. Ne tik, kad patogūs, bet ir labai stilingi.”
Šitoje vietoje aš užstringu ilgiausiai, nes Eglės procesų nuotraukos yra tokios gražios, kad virtuvė tampa ne mažiau patraukli nei šventinis valgomasis 😉 . O čia vaizdelis su ta galutine (?) stotele – šaliku, apie jį dar bus atskira istorija 🙂 .
Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš Isager Spinni 100, 10S, 47, prie kiekvienos spalvos pridėjus tinkamą moherį – Isager Silk Mohair 100, 44.