žakardas

Neatsimenu jau, kada taip spontaniškai, ūmiai ir netikėtai sau buvau įpuolusi į labai smagų reikalą – Jurgitos suorganizuotą lietuviškų pirštinių mezgimą. Sekiau merginų idėjas, kaip kas rinkosi raštus, siūlus, kokios istorijos iškildavo. Jurgitos idėja buvo parodyti (o visų pirma pačioms sau aiškiai įvardinti), kad Lietuvoje taip pat buvo mezgamos pirštinės, nepaisant to, kad beveik neturime apie tai literatūros, kas labai ryškiai kontrastuoja su reikalais mūsų kaimynystėse. Tegu ne tokios, kaip latviškos ar estiškos, bet mes esame šaltas kraštas ir be pirštinių tikrai negyvenome. Ir tikrai tai nebuvo tik darbinis praktinis daiktas, o net jei ir toks, visi daiktai buvo daromi kartu ir gražūs, o kai kurie net labai dekoratyvūs. Pamenu, kai kartą kraštotyros ekspedicijoje, kurios metu aš paišiau nėrinius, viena moteris, rodydama nertus pagalvės intarpus, sakė, jog užvalkalas be to puošnaus įdėklo – tai ne užvalkalas, o tiesiog maišas! Pirštinės taip pat, ypač šventinės, buvo mezgamos dailiai ir turtingai raštuotos ir Jurgita sumanė praskleisti uždangą nuo senų artefaktų, pasiūlė visoms norinčioms dalyvauti bendrame mezgime paieškoti muziejuose ar savo močiučių spintose pavyzdžių ir nusimegzti sau autentišką porą, tuo pačiu prikeliant ir gaivinant mūsų paveldą.

Kokia man ši idėja brangi ir artima bebuvo, planavau tik pasidžiaugti kitų rezultatais, nes be gyvenimo vien MZ kiek mezginių reikia! Bet nuvažiuoti į Pasvalio rajone esančius Valakėlių kultūros namus susitikti su tautodalininke Lina Bartašiene niekaip negalėjau atsisakyti – prabilo mano ilgas ir karštas domėjimasis liaudies tekstile. Diena buvo puiki, Pasvalio krašto pirštinių kolekcija įspūdinga, net nusipirkau kelis raštus – tikrai ne dėl mezgimo, taip, į kolekciją… ir tą patį vakarą net nepastebėjau, kaip užsidėjau akis pirmai porai pirštinių. O kitą dieną – antrai porai, nes pirmą beliko tik numegzti, o labai norėjosi išbandyti dar vieną raštą ;)) .

Abi poras mezgiau iš šiltos dvigijės Sirri vilnos. Pirma pora buvo žalia su tamsiai ruda, trys motyvo pakartojimai sudarė 72 akis, tai teko pavargti su 1,5 mm virbalais, kad tiktų mano rankai. Nedariau jokio įmantraus kraštelio, tik uždėjau 2*2 stulpeliui akis poromis, kaip mums Lina Valakėliuose parodė. Labai rūpėjo, kad pagrindiniu smuiku grotų raštas. Mėgdama viską spalvinti, šį kartą pasirinkau minimalizmą (čia tautinių mezginių kontekste 😉 ).

Nykščius abiems pirštinėms mezgiau pagal autentiškų pirštinių schemas – mūsuose pirštinių nykščiai turėjo savo, paprastesnius raštus, ne taip, kaip latvių, kurių nykštys atkartoja pagrindinį raštą ir taip, kaip iš lengvo atstumo paguldytoje pirštinėje net nepastebėsi nykščio.

Pirštų pabaigą improvizavau pagal raštą – žalias suiminėjau dviem matomais takeliais (žaliu ir rudu), o mėlynas – pagal raštą, be jokios papildomos juostelės suėmimo vietoje.

Antros poros raštą sudarė 60 akių, tai jau buvo, palyginti su pirma pora, 2 mm virbalai ir grynos atostogos. Aš taip atsipūčiau, kad net nepasivarginau pasidomėti turimų siūlų kiekiais – visų spalvų atsargas lengvai galėjau pasipildyti MZ, bet ta ryški mėlyna jau seniai nebegaminama ;( . Matyt net likimą nustebinau savo šituo ūmiu projektu – pabaigiau pirštines su kokiu metro likučiu 😉 .

Liaudies pirštinės tikrai nebuvo mezgamos su raištukais, bet aš juos pasidariau ir taip ketinu nešioti. Nes man patinka, kad pirštinės matosi, net kai jos ir ne ant rankų, ir labai labai nepatinka jas mėtyti.

Bučkis Jurgitai, šilti linkėjimai mezgančiai kompanijai – ką pamatysite Instagrame, ką – lapkričio 16 dieną “Miesto laboratorijoje” mezgėjų branče, ką, labai viliuosi, ir šiame MZ dienoraštyje. Aš iki šiol negaliu patikėti, kad būdama toks patyręs vilkas mezgimo reikaluose (akivaizdu, kad ne ;)) , taip netikėtai ir džiaugsmingai įkliuvau ir žiemą pasitinku su dviem naujom šiltom porom. Ir dar daugiau – jaučiu, koks gilus ir rimtas reikalas už viso to slypi. O kas dar pasiruošęs užsikrėsti, junkitės, laiko iki Naujų yra, kompanija nuostabi, o mūsų pirštinės atvers naujas duris ir į mūsų liaudies meną, ir į tautos istoriją, ir į šeimos paveldą, ir į naujas pažintis bei draugystes 🙂 .

Abi poros megztos pagal autentiškas pirštines, Linos Bartašienės surinktas Pasvalio rajone. Siūlai – Sirri 5/2 20, 32, C5, C22, C14, C24.