Pimenton

Gyvenimas eina ir mūsų kiekvieno rūpestis dabar yra bendromis pajėgomis išsaugoti džiuginančius dalykus ir viltį. Pirmos pavasario dienos nevalia praleisti nepastebėtos ir visai nepriklausomai nuo oro temperatūros ir vaizdų už lango, tegu už mūsų vidinio lango kvepia žydintys medžiai, švyti pati skaisčiausia pirma žaluma, o ant virbalų ar vąšelio draugijoje tebūna pats vasariškiausias projektas – Eglės palaidinė iš puošnaus, dailiai krentančio Trio siūlo yra pati gražiausia tokios svajonės (ar plano?) iliustracija.

Neseniai pradėjusi pažintį su vasariniais mezginiais, Eglė praeitais metais dar nedrąsiai juos jaukinosi, labai tikiuosi, kad jie prigis ir praplės mezginių bei siūlų pasaulį toli toli už taip mylimos vilnos ribų. Kartu praplėsdami ir mezginių nešiojimo sezono ribas – ar jas visai nutrindami 😉 .

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė iš dvigubo Isager Trio (Petroleum, White, Navy) ir nuotraukos. Modelis – „Pimenton„.

Indenunder

Liną gal kiek baisu čiupinėti, bet akys bijo, o rankos dirba. Ir dar jei tos darbštuolės pasiima dvigubą siūlą ir išsirenka modelį BE (be rankovių, be prailginimo, be kaklo (ypač gerai, kai jo nėra ir nugaroje)), tai tokią palaidinę vasaros pabaigai ir jūs laisvai suspėsite įsitaisyti. Vasarai palydėti ar labai patogiu ir gražiu apatiniu sluoksniu pasitarnauti.

Virštutiniu sluoksniu gali būti ir gražus šalis – tokiam lengvam ir plevenančiam, truputį romantiškam įvaizdžiui sukurti. Dalia liepė parašyti, kad šalis yra mamos, bet, tiesą sakant, kam be mamos tai rūpi???

Geromis akimis megzta palaidinė labai gražiai (ir praktiškai) užsibaigia išvirkščių akių krašteliais (šis pasikartoja ir prieš pabaigos stulpelį), o skirtingas „musyčių” ornamentas priekyje ir nugaroje žaismingai pagyvina lygų mezgimą. Tik dabar rašydamas pagalvojau, pažiūrėjus į kaklo iškirptę, kad gal galima kaitalioti abi puses pagal nuotaiką? Ar panaudoti tą reikalą pasirinkimo burtams? Žodž, daiktas nepamainomas gerai pusei metų įvairiuose amplua.

Ir taip, Kristinos papuošalus Dalia derina ne tik prie kiekvieno savo mezginio, prie dukros taip pat :).

Dalios Liepuonienės megzta palaidinė dukrai iš dvigubo lietuviško lino, modelis – „Indenunder„.

Linas ir vasara

Linas gal ir nėra pats maloniausias siūlas megzti (na, bent prie rankų mažiau limpa per karščius 😉 ), bet vienareikšmiškai yra nepakeičiamas rūbuose karštą vasaros dieną.

Visus rankovių statymo būdus nuo viršaus įvaldžiusi vilnos pavidalu, ponia Jūratė pasikartoja pamokas vasariniame pluošte. Ir jei mezgant vėsų pavasarį rankos gal labai nesidžiaugė kietoku ir neelastingu siūlu, tai šiomis dienomis pati palaidinės šeimininkė turi triumfuoti :).

Rimtos mezgėjos neišgąsdino ir 2 mm virbalai – rausvai palaidinei džiuginant šeimininkę, jie jau užimti dar viena. Pirmojoje pakartotas reglanas, kurio takelius dailiai pabrėžia išvirkščios akys. Lygų mezginį puošia efektingas musyčių raštas, dėl kurio dar reikėjo pasukti galvą kombinuojant su reglano modeliavimu. Bet tą stebiu nuolat – lengvų kelių niekas neieško, ieško gražių ;).

Antra palaidinė, ta, kuri dar ant virbalų, mezgama statytomis rankovėmis kitam modeliavimo būdui pasikartoti. Labai laukiam :).

O Aušra jau dviem gali pasigirti – ir pačioje vasaros pradžioje!

Šis melsvas debesėlis, megztas ratu, patys matote, kokiu įmantriu skylučių raštu sudėliotas, kad viename daikte būtų visi vasaros elementai – linas, žydras dangus, jūra ir gėlės.

Rašau apie dvi palaidines, o mintyse turiu tris, nes ši, antroji, pilnai permegzta – pirmas variantas buvo nertas (žemu stulpeliu!!!) vąšeliu. Aušrai nepatikęs ir tuojau pat išardytas, pasiliekant iš senojo modelio tik nertą kraštų apdailą. Skamba istorija truputį žiaurokai, bet nuotraukos liudija laimingą pabaigą ir jau tikrai patenkintą nauju rūbu mezgėją :).

Pirmoji palaidinė megzta Jūratės Tamošauskienės, kitos dvi – Aušros Svarauskienės. Melsvosios modelis – „Sexfoil Top„, raudonos – užuomina į „Palermo„. Visos trys megztos iš 4 gijų lietuviško lino.

Ilmava 12

Kartą netyčia nusiklausiau gabaliuką interviu, kur vienas verslininkas aiškino savo sėkmės paslaptį tuo, kad laimi visuomet tas, kas (nu)mato kelis žingsnius į priekį, ne tik, kas prieš nosį, bet ir kas tavęs laukia už kampo. Dar prieš gerus metus būčiau visai su juo sutikus, dabar tik pagalvojau, ar tikrai pokalbis vyksta šiais laikais, kai visame pasaulyje įvyko tokie perversmai, kurių niekas nenumatė ir net jei kas būtų papranašavęs, niekas nebūtų patikėjęs. Pastovios išliko tik pamatinės žmogiškos vertybės, o visose kitose srityse laimėjo, mano galva, truputį atsitiktinumas, bet labiausiai – labilumas.

Ką visa šita ilga įžanga turi bendra su mezgimu? Vienu žodžiu tariant, tai yra vidutinio storumo medvilnė. Kažkokios aukštesnės jėgos įsimaišė ar tiesiog mezgėjos savo kanalais ateities bangas gaudo (arba numato, kas laukia už kampo, anot to, mano girdėto verslininko), bet jau antrojoje šio sezono Ilmavos serijoje pagrindiniai veikiantys herojai – būtent vidutinio storumo medvilnės kamuoliukai ir, spėju, tai ne pabaiga ;). Orų prognozės – užsiėmimas labai nedėkingas, bet jei prie sinoptikų spėjimu, labai ilgo ir šalto pavasario pridėsime ir vis dažniau mezgėjų pasirenkamą ne ploną, o storėlesnę medvilnę, galim iš visų šitų tendencijų kartu sudėjus jau kaip iš smilgų prognozuoti tikrai ne varginančius (ar džiuginančius ;)) karščius. Ir laimi tas, kas jautriau ir greičiau tą vėjo kryptį pagavo ;).

Eglės atveju tai jau tikrai aukštesnės jėgos įsimaišė, ne kitaip ;).

Šis mezginys apie pasėtą sėklą.
Sėklą, kuri, kaip ir visos sėklos, braunasi į dienos šviesą, nepaisydamos sunkumų, blogų orų ir kliūčių pakeliui.

Po didelės karantininės pertraukos apsilankiau “Mezgimo zonoje” pasipildyti kojininių siūlų atsargų. Vilnonių. Į kitokius (suprask medvilninius) siūlus niekada nesidairau, nes mano keli ankstesni bandymai jais megzti didelio džiaugsmo nesuteikė.

Atsiliepdama į nuoširdų norą mane supažindinti su nauja medvilninių siūlų siunta, aš tik mojavau rankomis ir bandžiau kuo aiškiau pasakyti, kad esu vilnos gerbėja.

Štai čia ta sėkla ir pasisėjo.
Netruko prabėgti pora savaičių, kai kojos pačios nunešė mane pirkti TŲ MEDVILNINIŲ siūlų. O tada nesuprantamu greičiu nusimezgė vasarinė palaidinė.

Modelio pasirinkime nebuvau originali, begėdiškai nukopijavau Craftzone Ilmavos idėją.

Pati stebiuosi, kaip ta nemeilė transformavosi. Kol kas nežinau į ką. Pamatysiu.

Labai mane pralinksmino pastaba apie kopiją – pasijutau kaip Kazanova, siekęs užpatentuoti abėcėlę. Ką aš atradau, dryžius?

O vat Eglė atrado, kaip į gana plačias (po 10 eilių) juostas sukomponuoti skirtingus melanžinės medvilnės kamuoliukus. Dvi juostos eina iš vienos spalvyno (bet ne ištisai), dvi – iš kito. Vaizdas – užburiantis. Kaip ir Eglės proceso nuotraukos, kai jau nebesupranti, kas gražiau – kamuoliukai gamtoje, pradėtas mezginys ar baigtas…

Bet didžiausią įspūdį (be pačios palaidinės) man šį kartą padarė šios paskutinio bloko nuotraukos. Siūlus kaišioti užsiėmimas dar nemalonesnis nei orų prognozė. Jei su vilna gali suktis be mazgų priveldamas vieną spalvą prie kitos, tai su medvilne šitas numeris nepraeis, teks imti adatą ar vąšelį ir kiekvieną siūlo galiuką gražiai suslėpti. Ir kai man reikės tą daryti (o tikrai reikės, nes medvilnė ir mane šaukia ;)), tai nebesiraukysiu daugiau ir neatidėliosiu, tik mintyse išsikviesiu prieš akis šias Eglės nuotraukas ir į kyšančius siūlgalius žiūrėsiu ne į kaip nemalonų varginantį darbą, o kaip į gėlių puokštę. Kuo margesnę, tuo gražesnę :).

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė iš Zauberball Cotton Crazy 2368 ir 2440 bei nuotraukos su istorija. Modelis – „Ilmava„.

Item added to cart.
0 items - 0,00