Vienas kamuoliukas ir nedidelis priedukas

Kojininiai siūlai standartiškai yra pakuojami į 100 g kamuoliukus, kad užtikrintai užtektų didelei vyriškai kojai. Opal prie tradicinių 420 m nuo savęs prideda dar 5 ir tik tie, kam niekada nepritrūko nedidelio galiuko mezginiui užbaigti, gali sakyti, kad tai yra niekis.

Mezgant moteriškas nedidelio dydžio ar nelabai ilgo aulo kojines, iš tos 100 g pakuotės lieka visai nemenkas galiukas. Žinoma, galima juos kaupti ir tada jau pulti į gilius kūrybinius vandenis (tą labai skatina ir vienodas visų keturgijų kojininių siūlų storis, susukimas bei sudėtis). Bet iš anksto pagalvojus ir paplanavus (ir pridėjus priderinto vienspalvio truputį), kaip padarė Rimutė, iš vieno standartinio kamuoliuko turėsite porą normalių kojinių su auliuku ir dar priderintas pėdutes. Sau – patogiam derinimui prie tų pačių rūbų, bet skirtingų aplinkybių (ar avalynės) – ar dviejų laimingoms artimų žmonių kojoms, ryšiui sutvirtinti ar jį pabrėžti 🙂 .

Ir pabaigai naudodamiesi kojinių tema, nemokančius jų megzti labai kviečiam į kursus – atrasite net ne naują mezgimo pasaulio šalį – naują visatą, pažadu! 😉

Rimos Daugėlienės megztos kojinės su pėdutėmis iš Opal Safari 9534 ir Regia Fashion Shine 6849. Pėdučių aprašymą rasite čia.

Kaltas ruduo

Šiandien ne bežodis penktadienis, bet kai pamatai tokius mezginius, pritrūksta žodžių ir antradienį ;).

“Kaltas ruduo” – taip Virginija pavadino savo naujų kojinių mini (ruduo dar nesibaigė 😉 ) kolekciją. Jei ruduo neabejotinai “kaltas” dėl to gražaus gamtinio anturažo nuotraukose, tai prie šių megztų žiedų atsiradimo prisidėjo nebent gundydamas spalvomis aplinkui ir pagrasindamas vėstančiais orais. Bet paminėtas tokiame kontekste, neabejoju, rausta iš pasididžiavimo kartu su lapais, šalnos pakąstais ir tais, vilnoniais…

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2231 (Spalvotieji metalai) kartu su Opal uni 4-ply 9932 (Dangaus mėlis), antroji – iš Zauberball Crazy 1537 (Rudens saulė) kartu su WYS 547 (Cukrinė vata).

Šiltos, ilgos ir labai užkrečiamos

Virusų tema jau antrus metus dominuoja visame pasaulyje. Neatsiliekame ir mes. Kaip tikri olimpiečiai einame dar toliau – kuriame savus ;).

Vieni pasirodo gajesni, kiti – vienadienės plaštakės, o atsiranda ir tokių lengvos pandemijos statuso. Kai jie prasideda, plinta ir dar iki galo nesupranti, kad visai tai yra rimta ir atėjo ilgam.

Spėju, Jolanta, užrodžiusi mezgimo draugėms ilgas kojines aukščiau kelių, neįsivaizdavo, kokio atsako šis jos projektas sulauks. Ir jei kuri apsiribojo savo kojomis, tai daugelis mezgėjų ėmėsi rudeniui atėjus šiltai ir spalvingai pradžiuginti ne tik save, bet ir dukras bei marčias.

Kiekviena renkasi savo spalvas ir raštus, kas margus siūlus, kas bevelija vienspalvius. Ir visos savitai sprendžia kojinių laikymosi vietoje problemą, parinkdamos pačius tampriausius jų nuožiūra raštus.

Gražvydė nuspalvojo marčios rudenį. Pačiomis gražiausiomis Hundertwasser spalvomis, siaura pynute, akcentuojančią šoną ir subtiliai imituojančią senovinių kojinių siūlę bei rimta persuktų akių stulpelių juosta strategiškai tamprumo reikalaujančiose vietose.

Gražvydės Norkienės megztos kojinės iš Opal Hundertwasser 2107 (Kelias nuo tavęs iki manęs ir atgal).

Laiko mašina

Naujos Eglės pėdutės ir nuostabi istorija apie prisiminimų gijas ir jų vingius, apie kūrybos galią ir sustojimo vertę. Ir apie meilę.

“Kai pavasarį nusipirkau daugybę gėlių sėklų pakelių, nesitikėjau, kad kai kuriuose iš jų slepiasi prisiminimų galia.
Galia nukelti į vaikystės vasaras kaime pas senelius.
Močiutės gėlių darželį, kurio viduryje visada žydėdavo zinijos. Visų įmanomų spalvų. Pritrūkdavau pavadinimų jų spalvoms įvardinti.
Pusryčius lauko virtuvėlėje. Indą garuojančių virtinių su bulvių košės ir spirgų įdaru.
Purvo “batus” po lietaus.
Slėpynes klojime.
Bandymus šienauti dalgiu, kol seneliai miega pogulio.
“Marakanos” futbolo čempionatą su vartų tinklu, sumazgytu iš virvės, kuria būdavo rišamos kolūkio kitkos.
Apvalius spalvotus kilimėlius, kuriuos močiutė nerdavo iš sukarpytų senų drabužių juostelių.
Milžinišką alijošių, kuriuo gydydavo nubrozdintus kelius ir alkūnes.
Sidabro spalvos aliuminį dubenį, kuriame visi anūkai paeiliui vakare plaudavosi kojas.
Dvyliktos valandos “gaisrų” pranešimus per radiją, kurių metu reikėdavo netriukšmauti ir netrukdyti diedukui.
Paštininką, kuris dviračiu į vienkiemį atveždavo kasdienį laikraščio “Komunizmo keliu” numerį ir visus pletkus iš anksčiau aplankytų kaimynų.
Rymojimą ant rūkyklos suoliuko laukiant vienuoliktinės keleivinės, tikintis, kad kas nors atvažiuos aplankyti.
Gelažų parduotuvę, diušės limonadą, sodžialką, kumeliuką “Špižiuką”, draklą karvę, kuri nenustovi melžiama.
Du šviežiai pamelžto pieno kibirus, iš kurio specialiu aparatu išsukdavo grietinę.
Vištą, įkištą į pintinę ir pakabintą medyje, kad neperėtų.
Tėvų nuostabą, kai po kelių mėnesių atvažiuodavo pasiimti savo paaugusių, įdegusių ir daugybę nuotykių patyrusių vaikų.
Senelių nubrauktas ašaras ir atsiveikinimus iki kitos vasaros.
Tokia ta zinijų galia.
“

Eglės Lašinskienės megztos pėdutės, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Drops Fabel, Opal ir Regia kojininių siūlų likučiai, Zauberball Crazy 2029 (Mano saldžioji pusė), Opal Hundertwasser 697 (“Lietaus diena” ant meilės bangų). Modelis – “Pėdutės“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €