Mezgimas dažnai laikomas meditacija, leidžianti žmogui pilnai išgyventi čia ir dabar būseną. Proceso lėtumas atveria portalą mezgančiam išsukti iš pasaulį valdančio ekonominio efektyvumo srovės į šalutinę, kur kartu su gamta viskas vyksta savu ritmu. Kur kojinės – akytė po akytės – lėtai ir mėgaujantis skeidžiasi kaip žiedai iš spalvotų kamuoliukų ir visai nesvarbu, kad paralelinėje visatoje koks nors fabrikas per tą laiką prigamina (o kai kas ir spėja suvartoti) jų milijonus. Tai yra nepalyginami dalykai – kaip svarstyklėmis pasverti dvi lėkštes, ant vienos kurių yra efektyvumas ir ekoniminė nauda bei produktų kiekis, o ant kitos – džiaugsmas daryti dalykus savo rankomis, mėgavimasis procesu ir gimstančiu rezultatu bei unikalūs daiktai su juos sukūrusio žmogaus rankų šiluma.
Abi kojinės rankų darbo poroje visai nebūtinai (o ir dažnai net neišeina kitaip) turi būti vienodos – kur gamtoje matėte du identiškus lapus ar žiedus?
Ir tegu dar rudeniui neįpusėjus prekybos centrai jau garsiai šaukia apie artėjančias Kalėdas, gyvendami savo ritmu mes dar mėgaujamės lėtu laiku ir išgyvename kiekvieną akimirką. Ten, kitame pasaulyje, prie kasos sukrauti blizgantys eglutės papuošalų kalnai, o mes lapkričio viduryje dar džiaugiamės gražuoliais rudeniškais moliūgais…
Daivos Juronytės megztos kojinės ir moliūgėliai bei nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 1564 (Tropinės žuvys).
