Niekam čia jokios amerikos neatrasiu – tokio tipo oversize dydžio megztukai yra nedidelė juoda skylė, ryjanti siūlus ir laiką. Ir jei iš pirmo karto nepataikai, tai visą lygiom akim 400akiųantvirbalų procesą tenka pakartoti, kas dažniausiai pasitaiko tuomet, kai tingi visus tuos milijonus akių pervėrinėti ant pagalbinio virbalo ir dorai pasimatuoti. O pastarasis dalykas dažniausiai pasitaiko (bent man) tuomet, kai imi įtarti, kad gal ne viskas čia taip jau čiki piki 😉 .
Pasitaikė ir Irenai, bet žinau, kad ji į tą patį reikalą žiūri iš visai priešingo kampo. Ramus meditatyvinis mezgimas lygiom akim yra užburiančiai raminantis veiksmas ir jei tenka kažkokį etapą pakartoti, tai tiesiog prailgėja visų taip geidžiamas laikas su virbalais. Ir niekas niekur neprapuola, kaip tikroje juodoje skylėje. Rezultatas anksčiau ar vėliau ateis – jau užtikrintai idealaus dydžio, tikimo ir patikimo.
Iš kito galo Irena pažvelgė ir į originalų modelį – Aušros vadovaujama mezgė jį ne nuo apačios, o iš viršaus, kas stipriai palengvino visus tuos matavimosi ir tikimo reikalus.
Šiaurės jūros spalva yra Irenos išsirinkta – to paties prislopinto šilto mėlio yra jos akys. O štai tos labai subtilios rūdžių spalvų juostos yra iš mezgimo anekdotų skyrelio – mat megztukas ne tik “suvalgė” jam skirtus siūlus, bet tuo pačiu prarijo ir Irenos kepurę 😉 . Nes kepurė nedžiugino, o besotis megztukas, panašu, kad džiugina ir džiugins ilgai 🙂 . Ir ne vieną Ireną 🙂 .
Kepurė buvo suplanuota rudens lapų spalvų – pačios apatinės juostos tvidas buvo suderintas kartu su brendžio spalvos moheriu (žr. antrą juostą nuo apačios), Nuo tos antros juostos du siūlai, neilgai kartu gyvenę, išsiskyrė – tvidas nukeliavo į apačią, o moheris – į Šiaurės jūrą pasidavė. Smagiausia dalis yra tai, jog vieni gabalai yra gryno tvido (kaip ir pagrindas), o kiti – to paties tvido su moheriu. Visi, mezgę iš moherio, žino, kad tas apgaulingai plonas siūlelis duoda pakankamai rimtą storį. O čia prašom – visos juostos idealiai vienodo storio! Taip atsitinka, kai viskas atsiduria savose vietose. Ir elementari matematika tyliai verkia vadovėlio kamputy…
P.S. Gegužės pradžia buvo numatytas laikas, kai turėjo pasirodyti visos megztinių nuo viršaus kursų mezgėjos. Tikrai nepamiršau, bet kol kas turim tik vieną nufotografuotą (o esu tikra, kad ne vieną baigtą !), todėl šiuo įrašu (taip pat megztuko nuo viršaus) noriu priminti visoms apie iškilmingą atsiskaitymo laiką 😉 . Nukeliam jį į gegužės 9 dieną – labai visų laukiu (ir ne aš viena, kitoms kursų dalyvėms, neabejoju, bus smagu pamatyti, ką padarė kolegės). Jurgita, tikiuosi, spės pabaigti ir antrą 😉 .
Irenos Žilienės megztas megztukas iš Isager Tweed (North Sea, Autumn) kartu su Isager Silk Mohair 33. Modelis – modifikuotas “Boxy“.
