Megztukas žiemai švęsti

Žiema yra uždaras ir paslaptingas laikas. Spalvos blanksta ir subtilėja, laikas lėtėja, tapybą išstumia grafika, šaltis lauke sustabdo beatodairišką vasarišką lėkimą ir sukviečia visus į namus, kurių šilumą ir jaukumą ypatingai įvertiname dabar ir tuo labiau, kuo atšiauriau ir žvarbiau už lango. Kuo mažiau spalvų gamtoje, tuo labiau kiekvienas niuansas tampa svarbus ir ryškus.

Žiemą ateina žvaigždžių valanda ir vilnoniams mezginiams. Žieminiame peizaže jų raštai išsiskleidžia ryškiausiais žiedais. Jų galioje ne tik užtikrinti mums komfortabilią šilumą, bet ir sukurti šventinę nuotaiką, sustabdyti laiką, apgaubti meile pačius artimiausius žmones. Siūlų pagalba mes kaip fokusininkai iš cilindro mezgimo krepšio traukiam žiemos miegu užmigusias spalvas ir pražydiname vasaros laukiančias gėles.

Naujas Loretos megztukas išpildo mažosios skonio pageidavimus (rausvas!), bet taip subtiliai ir jautriai, kad nemirktels nė jautriausio skonio akis – didelis Spinni spalvų pasirinkimas leidžia pažaisti pačiais įvairiausiais tos pačios spalvos niuansais. Modeliavimo pokyčiai, pastebimi megztuke iš kalėdinio atviruko, šiandien skleidžiasi pačiais gražiausiais žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais apvalioje koketėje.

Gamta palieka mums truputį žalumos visžalių spygliukuose, padovanoja nuostabiausios formos kankorėžius, ištveriančius šalčius, o namie, spalvotais siūlais išburiama mažos mergaitės svajonė – rausvi žiedai…

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei ir nuotraukos. Siūlai – Isager Spinni 47, 61s, 33s, 28s, 19s, 55.

Šventės nuojauta

Visuose Loretos megztukuose pro subtilų ir santūrų koloritą, minimalistinį ir švarų siluetą prasimuša ryški ir džiugi ateinančios šventės nuojauta. Ne ta, ryškiai atvira ir parodomai kvarkliuota „šventė”, o tokia labai tikra, skaidri ir labai laukiama, nutvieskianti spindinčiomis akimirkomis mūsų kasdienybę.

Ir šiame, vėlyvo rudens spalvų megztuke, jaučiame būsimos eglutės kvapą, gilus paskutinių uogų raudonis šnabžda mums apie ryškius artėjančios šventės akcentus, o švelnus mergaitiškai rožinis viršus – apie laiką, kai šventės išgyvenamos nuo plaukų iki kojų galiukų.

Išbandžiusi įvairius Isager siūlus – tvidą, Merilin ir Alpaca 2 – Loreta su dukra nusprendė, kad Spinni šiuo metu yra jų favoritas. Žinant, kokia plati šio siūlo paletė, reikia tikėtis, kad… šventės tęsis 😉 .

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Spinni 33s, 47, 19s.

Megztinis gimtadieniui

Priešistorė buvo Kelionių konkurso prizas – ryškiai elektrinė rankomis dažytos merino vilnos sruoga. Pirkinių krepšelyje, žinoma, kurį G juokais žadėjo atvažiuoti į MZ ir dar pasipildyti ;). Ir juokas išsipildė! 🙂 . Tiesa, trumpam, nes krepšelis vėl tuščias ;)) . Užtai spintoje atsirado naujas dailus rudeninis megztinis, kurio pabaiga sutapo su parduotuvės gimtadieniu – ir tai yra pačios gražiausios dovanos ♥.

Nuostabūs šie siūlai. Smagu tokius megzti. Džiugina galutinis vaizdas, kokybė ir mezginio patogumas.  Mezgimo zonos dovanota ryški sruoga, dar pernai susukta į kamuolį, laukė sau tinkamų siūlų į kompaniją. Originaliame aprašyme siūlai yra 30-40 proc. storesni, tad raštą pakoregavau pagal nuojautą. Prie abiejų Isager siūlų yra pridėtas atitinkamų spalvų plonas merino siūlas. Be didelių repeticijų ar ardymų, siūlų užteko tiek, kiek reikia – liko vos po kelis metrus. Apykaklė numegzta ilgesnė ir pritaikyta rudens, žiemos, pajūrio ir visokiems gyvenimo vėjams. Mezgant šį modelį iš atitinkamo storio siūlų, rekomenduoju jos nekeisti, originale ji labai graži. Modelis iš „Sabrina 2020/10”.

Megztinis buvo baigtas MZ gimtadieniui. Linkiu sėkmingų, įkvepiančių ir ilgų gyvavimo metų!”

Po savaitės. „Megztinis toks geras, kad nenusirengiu jau kelinta savaitė. Apykaklės aukštis labai pavyko. Ir iš karto patvirtinu, kad negraužia 😉 . Galiu vaikščioti atsilapojusi, be šaliko.” Tai gal ir nieko tas apykaklės pakeitimas? ;))

Kaimo megztinis I

Atsidarę mano kaimo spintą, greičiausiai rasite (tai yra, būtumėte radę iki šiol) pažįstamą istoriją. Kas jau nelabai tinka į žmones, į darbą, apsinešiojo, prasilenkė su mada, bet dar per geras išmetimui, keliauja viena kryptimi – į kaimą. Antra, turbūt daugeliui taip pat pažįstama, istorijos dalis – spinta lūžta, o apsirengti… nelabai ir yra ką ;). Ilgai rankos prie tos spintos nepriėjo (nes kojos su galva labai aktyviai sabotavo ;)), karantinas čia suvaidino aktyvų ir teigiamą vaidmenį. Kaimas pakeitė visas iki tol vykusias keliones bei renginius ir apsirengimo, o ir tvarkos poreikis gerokai paaštrėjo, privertęs pagaliau imtis radikalių permainų. Išrinkau visus per mažus, per didelius, nepatogius ir nefunkcionalius ar tiesiog susinešiojusius rūbus ir tokiu būdu didžioji mano buvusios spintos dalis iškeliavo į konteinerį. Nemeluosiu, tikrai nepirkau kaimui specialių kelnių ar trikotažinių palaidinių ilgom rankovėm – su šiais drabužiais aš duoduosi po miškus ir artimos draugystės su uogomis bei grybais yra daug mielesnės, kai nereikia drebėti dėl eilinio mėlynės ar avietės antspaudo. Bet keisčiausia situacija pasirodė besanti su megztiniais. Jų į kaimą buvo privežta visokių, daugiausia – keistų ekstravagantiškų modelių, pačios išsirinktų ar testuotų, kurie neprilipo Vilniuje, ir, savaime aišku, dar mažiau tiko kaimui. Būtent jais, atsilaisvinusi lentynas, aš šiemet ir užsiėmiau.

Kaimo megztiniui turiu specifinius reikalavimus. Visų pirma, kadangi jų, naujų, numatyti trys (baigiu antrą), o ne trisdešimt trys, tai jie turi būti universalūs (kaip labai nemėgčiau šito „tikimo prie visko” kriterijaus) tiek modelio, tiek spalvų prasme. Kai spintoje vaivorykštė, gali traukti spalvas pagal nuotaiką ir aplinkybes, o vienas megztinis turi niekada neerzinti ir tikti prie besikeičiančios aplinkos, tai yra, gamtos nuo pavasario iki rudens.

Dėliojausi visokius siūlus ir galvoje, ir realybėje – nuotraukose matote rezultatą. Nuo žieminio megztinio likusią estišką vilną suporavau su Spinni likučiais nuo kito tos pačios dizainerės modelio bandymų (kai kas liko visai nepanaudota, nes mažas bandymėlis labai aiškiai nubraukė didelio projekto planus). Lengva asimetrija atsirado ne dėl siūlų trūkumo, o specialiai – švelnus melanžas man priminė spaudinį, tai ir efekto tokio, kaip atverstas seno laikraščio puslapis, norėjosi.

O vat modelis – tai jau pati paprasčiausia forma be jokios asimetrijos: viskas tarnauja funkcionalumui. Kaime megztinį rengiuosi tada, kai iš tikrųjų šalta, o tada tai man jau tikrai būna šalta kaklui – tam reikalui ilgas, beveik golfinis stulpelis. Kišenių išlindimo pro apačią neplanavau, bet jos pačios man yra būtinos bet kokio patogaus drabužio dalis. Reglano rankovės pasirinktos dėl savo universalumo – po apačia telpa bet kas. Ir ilgis – ne madingas trumpas, kokį rinkčiausi šiandien darbiniam megztiniui, o toks truputį ilgesnis, kad pasilenkus miške ar darže nugara liktų vėjams nepasiekiama.

Vienintelis priekio ir nugaros raštas – duoklė vaikystės ir jaunystės laikų nostalgijai. Juo dažniausiai būdavo mezgami mūsų namuose vadinami „stori megztiniai”. Šis pagal savo funkciją toks ir yra, kad ir ne pats storiausias pagal siūlą (mezgiau 3.5 mm virbalais).

Mano Kristė papozavo įvairiomis aplinkybėmis, kaip šis megztukas bus nuolat dėvimas – net pavaidino, kad mezga ;). Vieną kartą (!) jį apsivilkau ir aš – birželio mėnesio buvo vienas tam tinkamas vakaras. Ir dar daug jų laukia rudeniop – šiais metais aš kažkaip ir spėju, ir net kartais aplenkiu sezonus (dar viena padėka karantinui ;)).

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 natural vilnos kartu su Isager Spinni 40, 8S, 7S.

Item added to cart.
0 items - 0,00