Čybos

Joana primezgė visai gausiai šeimynai pėdučių iš šešiagijų kojininių siūlų, kad šilta ir vietoj šlepučių būtų, ir gavo nuo marčios, kilusios iš Šiaurės Lietuvos ačiū: “Kokios čia pėdutės, čybos!” Atnešė Joana naujieną į klubą, tai kam naujiena, o Rimutė (nuo tos pačios Lietuvos dalies) tik pečiais truktelėjo: “Tai aišku, kad čybos!”.

Tai su tokia gražia ir turtinga Joanos pėdučių (aka čybų) kolekcija bandom prisiminti, kad spalis yra kojinių mėnuo 😉 . Ne dėl to, kad kojinių nemylėtume, atvirkščiai, bet tiek gražių mezginių prašosi parodomi…

O kolekcija tai neabejotinai yra gerokai gausesnė, nei matote nuotraukose. Joana mezgė iš storesnių kojininių siūlų, kurių ir vienai kojinių porai per daug būna, ką jau kalbėti apie tokią sumažintą versiją. O ir šeimyna jos gausi, kuri ypač pagausėja giminaičiais, kai nusimato toks geras kojų apšiltinimas ;)).

Joana bazinį pėdučių modelį painterpretavo savaip – pridėjo per priekį dekoratyvių pynučių, skirtingų kiekvienai porai. Mėlyna pora turi ir išvirkščių akių juostelę per pado vidurį. Rinko kiekvienam mėgstamas ir tinkančias spalvas. Kad būtų šilta ne tik kojoms, širdžiai taip pat.

Joanos Bartkevičienės megztos pėdutės (čybos) ir nuotraukos. Siūlai – Grundl Hot Socks Malcesine (6 gijų) 01 ir 04, Opal Regenwald 20-year anniversary 6 gijų 2742, 9780. Modelis – “Šešiagijės pėdutės“.

Storesnis ir šiltesnis pratęsimas

“Ar matei naują Jolantos kaklaskarę?”, – klausia siūlų tokiam pat daiktui atėjusios išsirinkti Aušra su Vilma. “Mačiau nuotraukas, o ką?”, – aš kaip tik tą ketvirtadienį nedirbau. “Pasisekė, kad nematei gyvai…”. Aš suintriguota, bet kaip ir viskas aišku. Tas reikalas buvo toks geras, kad kitą rytą jau buvo apmąstomi ir renkami savi variantai. Aš tikiuosi pratęsimo, o kol kas kartu kviečiu pasigrožėti Jolantos nuotraukomis – ar čia mums pasisekė, kad nematėm gyvai, ar nepasisekė, nesu visai tikra…

Jolanta tokį šalikėlį pirmą numezgė iš plonesnio ir greičiau spalvas keičiančio siūlo – Edition 3.0. Tiko, patiko, sumanė vyrus aprūpinti storesniaisi ir šiltesniais. Kad patogu būtų užsirišti ir visada būtų uždengtas kaklas, o galai nestyrotų, kur papuolė. Ir kad būtų švelnu (merino vilna) ir gražu, žinoma, už paskutinį punktą pilnai atsakinga yra ši stebuklinga lėtai spalvas keičianti vilna, Jolantos atveju tokiu gražiu pavadinimu Kieran Foley kurtas spalvynas “Vėlyvas ruduo”.

Žiūriu į nuotraukas ir gundausi nusimegzti pati, nes o kaip kitaip gyvai pamatysiu??? O jei pasiseks pamatyti, džiaugsiuos, kad jau turiu – jei visos išgriuvo pamačiusios, nesu jokia išimtis… 😉

Jolantos Žilinskienės megzta kaklaskarė ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 2544 (Vėlyvas ruduo), modelis – “Gulf of Mexico“.

Kaip valdomi stebuklai

Schoppel-wolle Zauberwolle siūlai ne veltui turi tokį pavadinimą – stebuklinga vilna. Keturi pereinamų spalvų siūliukai susijungia į dailius, bet mechaniškai neprognozuojamus perėjimus. Ir keičiasi jie lėtai, todėl tuo pačiu spalvos numeriu pažymėti kamuoliukai yra to paties kolorito, bet nevienodi. Kartais skirtumas mažesnis, kartais – pakankamai radikalus, kad net sunku patikėti, jog tai tas pats spalvynas. Ir nebūtinai tą pastebi iš karto. Šie kamuoliukai yra patyrę gundytojai – užburia savo spalvomis ir atrodo, nieko nereikia galvoti, tik imi vieną po kito ir mezgi grožėdamasis iš po virbalų pasirodančiais perėjimais. Kurgi ne!

Įdomybės prasideda, kai pabaigęs kamuoliuką nori prijungti kitą taip, kad jis neužbrėžtų ryškios linijos (tokia opcija irgi yra ir labai graži, beje, bet jei jūsų sumanyme nėra matomos kamuolių susijungimo vietos, tai turite pasukti galvą arba… kamuoliukus 😉 ), o pratęstų nepertraukiamą spalvų srautą. Turite rasti panašią siūlų kombinaciją kitame kamuolyje (ji nebūtinai bus išorėje ar pačiame viduriuke, gali būti ir kur pakely), prireikus atsisukti (visa laimė, kad siūlai sukami į keksiukus ir visi spalviniai perėjimai matosi be papildomo pervyniojimo) ir sugalvoti, kuria kryptimi judėsite iki kito sujungimo ir ką pridursite po to.

Antra dalis. Esate simetrijos mėgėjas ir norėtumėte, kad jūsų megztinis turėtų dvi vienodas ar bent jau labai panašias) rankoves. Tyrinėjate turimus siūlus ir bandote atrinkti du daugmaž tokius pat segmentus su vienodomis pradžiomis (ar galais, priklausomai kuria kryptimi mezgate).

Tokia ilga priešistorė pristatant naują Vilijos megztuką labiausia skirta tiems, kas su šituo siūlu nedraugavo ir dar naiviai tiki siūlų kuriama iliuzija, kad tik imi ir nieko negalvodamas mezgi. Realybėje imi ir mezgi labai galvodamas, skaičiuodamas ir kombinuodamas. Derindamas nematomus sujungimus detalės viduryje, kombinuodamas vienodas rankoves ir taikydamas kraštelius, kad jie kaip rėmas paveikslui sudėtų taškus ant i ir sujungtų visas atskiras detales į dailią harmoningą visumą. Bet dėl tokio rezultato tikrai verta sukti galvą ir siūlus!

Šito šokio su kardais virbalais ir kamuoliukais dėka jūs turite megztinį, dailų kaip natūraliai užaugęs žiedas, įdomų ir subalansuotą. Skirtingų spalvų susiėjimai siūlių vietose palaiko tą iliuziją, kad taip imi vieną po kito kamuoliukus ir mezgi negalvodamas, o kad nėra matomos perėjimo vietos, tai apie ją nė negalvoji, kol nemezgi. Rankovės taip pat ne identiškos, tai savaime gi ir sutapo, kad panašios, bet subtiliai skirtingos. Nes iš didelio darbo sukurti didelį lengvumo ir natūralumo įspūdį yra labai didelis meistriškumas.

Vilijos megztas megztukas iš Schoppel-wolle Zauberwolle 2402 (Aldebaran).

Ir kojoms, ir rankoms

Kojininiai siūlai – šis terminas jau seniai mezgėjų leksikone, bet apie pirštininį niekas negirdėjo, tiesa? Mezgamos pirštuotos pirštinės teoriškai iš bet kokio šilto ir tampraus siūlo, bet nemažai šiltų žiemų pravaikščiojusi tik su plonomis pirštuotomis pirštinėmis ir nuolat jas adžiusi, dabar sakydama “kojininis siūlas” mintyse pridedu “ir pirštininis”. Iki šiol galvojusi, kad tik intensyviai viso kūno svorį atlaikančioms kojinėms reikalingas tvirtumas, po tų pirštuotų pirštinių metų jau suabejojau, gal aš ir rankomis vaikštau? Todėl vis dažniau rinkdamasi siūlus pirštuotoms pirštinėms linkstu į kojininių siūlų pusę ir pasinaudoju labai dailia Ingos pora pademonstruoti, kad iš smulkiai raštuotų ir greitai spalvas keičiančių siūlų ne tik kojinės gaunasi išskirtinio gražumo, pirštinės man dar gražesnės! Kiekvienas pirštukas vis kitoks, o nedidelis akių skaičius horizontalias juosteles kojinėje (čia jei megsime jas) paverčia vertikaliais spalviniais blokais pirštuose. Tokios pirštinės bus ir išskirtinio smagumo, ir šiltos, ir ilgaamžės!

Ingos Dautartienės megztos pirštinės iš Schoppel-wolle Das Paar 2208 (Šiltas frontas).

Item added to cart.
0 items - 0,00 €