Archyvas 2024

Šios dienos herojus – didelis, rimtas, šiltas ir storas megztukas – nėra pirmas Eglės kuruojamas projektas su augančia mezgėjų karta. Šiame dienoraštyje turėjote progos pasigrožėti per karantiną pradėtais keturių sesių su mama mezgimo būrelio su Egle priešakyje vaisiais – savo gražiose nuotraukose ji įamžino pėdutes, riešines, kojines ir baktusus.

Šį kartą Eglė tapo vienos iš sesių metinio projekto Valdorfo mokykloje vadove. Rugilė savo metų darbui pasirinko megzti megztinį ir pats natūraliausias dalykas, rodos, kad paprašė vadove būti Eglės, lydėjusios mergaites pakankamai kalvotame mezgimo kelyje 😉 .

Rugilės pirminė idėja buvo tokio stiliaus megztukas (jo nuotrauką aš parvežiau iš V&A muziejaus MZ skelbimų lentai, toks populiarus jis buvo pastaruoju metu 😉 ), tik ji norėjo švelnių ir nekontrastingų spalvų. Jos abi su Egle atvažiavo į parduotuvę ir Rugilė ilgai rinkosi pačias gražiausias jai spalvas, derino, dėliojo, planavo, Eglė nuotraukose užfiksavo tą pirmą smagų planavimo etapą.

Patyrusią vadovę turėti yra neįkainojamas gėris – tą megztuką galima megzti pačiais įvairiausiais būdais: kiekvieną kvadratuką atskirai, paskui juos susiūti, intarsija, moduliniu būdu. Eglė pasiūlė pačią optimaliausią išeitį – “Stripe Tease” kojinių principu. Numezgamas apačios kraštelis, o paskui mezgamos juostos, keičiant spalvas, kad juostą sudarytų kvadratėliai. Antra juosta primezgama prie pirmos ir t.t. Reikalo paprastinimui rankoves Eglė pasiūlė megzti juostomis – rankovės siauros, o kūno kvadratėliai pakankamai dideli, kad viskas su kuo mažiau vargo susieitų į harmoningą visumą.

Kad viskas eitųsi taip sklandžiai, kaip rodosi iš nuotraukų ir pasakojimo, Eglė su Rugile iš anksto suplanavo darbus – suskaičiavo kvadratėlius ir išdalino juos projektui skirtam laikui. Jei nieko nepainioju, savaitei buvo skirti 8 kvadratėliai.

“Reto gerumo projektas – kai vienu ypu gali “prisimatuoti” du gyvenimo scenarijus – buvimo mokytoja ir buvimo daugiavaikės šeimos mama. Nuo spalio, kiekvieną trečiadienį mezgėm dviese su Rugile, o nuo Naujųjų metų prie mūsų stalo įsikūrė ir dvi siuvėjos – Saulė, siuvanti džemperį (kaip lietuviškai??) ir jos siuvimo mokytoja, mano dukterėčia Miglė. Mano sūnus ir Miglės korgis buvo palaikymo komanda.”

Nuotraukose matote baigtą megztinį pristatyme ir ant laimingos nešiotojos bei truputį proceso detalių. Pabaigusi Rugilė galėjo didžiuotis, kad įveikė pagundą kažkuriuo metu megztinį paversti liemene ir dabar abi su mokytoja galėjo džiaugtis rezultatais. Ir neaišku, kas čia svarbiausia (tubūt abu 😉 ), ar naujas, šiltas, stilingas megztinis savo rankomis ar jausmas, kad tu gali svajonę paversti tikslu ir planingai ją įgyvendinti.

Eglės Lašinskienės fotografuotas, aprašytas ir kuruotas projektas, megztinį mezgė Rugilė iš Drops Snow (spalvų numeriai trečioje nuotraukoje).