Žieminės kelnės princesėms

Apie vaikiškas megztas kelnes esu jau rašiusi. Gėda dabar prieš manimi visaip kaip deficito laikais besirūpinusius suaugusius, bet megztos kelnės buvo viena iš dviejų didelių mano vaikystės drabužinių nelaimių. Kita buvo labai stilingas ryškiai žalias paltukas su tamsiai rudais apvadais, dabar daug už tokį atiduočiau, bet tuomet tai buvo dažna mano nusiminimo priežastis ir diena, kai negrįžtamai apsipyliau jį kažkokios branduolinės spalvos guašu, buvo išsivadavimo šventė.
Megztomis kelnėmis mane kas žiemą aprūpindavo mezgančios tetos ir jos buvo tikras lašas deguto šiaip jau medaus pilnoje žiemos statinėje. Spalva buvo mėlyna – praktiška ir, tiesą sakant, tai buvo laikai, kai spalvos nesirenkamos, o džiaugiamasi bet kokia gauta. Manęs negąsdino ir nevargino aplipę sniego gurguoliai, nekliuvo spalva, tikra tragedija mano vidinei princesei buvo tai, kad einant į lauką į jas reikėdavo susikišti suknelę. Stovėdavau lauke su dvigubu rūbu jausdamasi kaip nuoga ;(.
Šiaip jau megztos kelnės yra nuostabus dalykas, gražus ir praktiškas, ir šiandieninis įrašas būtent apie tai. Numegztos timpų formos, jos pratęsia šio praktiško rūbelio nešiojimo laiką visą šaltąjį sezoną – puikiai tinka ir žvaigždiškai papozuoti, ir linksmai pabraidyti po sniegą.

Reikalus stipriai pagerina gausus kojininių siūlų pasirinkimas, iš kurio pati gali išsirinkti labiausiai patinkančias spalvas :). Tokį daiktą ramiai galima skalbti mašina ir nesukti galvos dėl ypatingos priežiūros. Ir tvirtumo jos turi tikro kojininio – jei kartais norėtųsi pačiuožinėti ant užpakalio ar pašliaužioti keliais, visada prašom drąsiai!
Visai nenoriu ginčytis su kombinezonų stovyklos nariais, kad tokios megztos kelnės perpučiamos ir peršlampamos. Jos ir nekonkuruoja su sintetine slidininkų apranga, su jomis sniege nepasėdėsi, tas tiesa, bet princesių dienotvarkėje voliojimasis sniege ir nėra pats svarbiausias punktas. Yra laikas ir be sniego, kai reikia jaukios šilumos dar prieš iškeliaujant į šiaurės ašigalį, yra suknelių reikalai, yra gražios džiuginančios spalvos, yra patogumas, nes jos tik vienas sluoksnelis ant pėdkelnių, su jomis smagiai vilkėsi tiek lauke, tiek namie.

Jurgitos Mieželytės megztos timpos dukrai ir nuotraukos. Siūlai – opal Relief 9664, Opal Schafpate 9416, Drops Fabel 340.

Robinia

Visiems, o ypač pradėjusiems darbo savaitę, sunkiai įsivažiuojantiems į griežtą rutiną, nesidžiaugiantiems vaizdu už lango, skirtas šis įrašas su nuostabiais vaizdais, nes grožis kaip niekas kitas gelbėja pasaulį. Jų pagrindinis herojus yra, žinoma, nuostabus megztinis iš britiško tvido, talentingos dizainerės Mary Wallin sukurto modelio, preciziškai numegzto ir taip stilingai, su meile dėvimo, kad matai ne vien rūbą, o tą stebuklingą britiškų parkų atmosferą, elegantišką spalvų bei ornamento žaismę ir per šimtmečius besitęsiančią aukščiausio meistriškumo tradiciją. Visi aksesuarai papildo pagrindinę temą, net batai buvo specialiai pasisiūdinti, tik – šaukštai po pietų! – jau po fotosesijos tai sužinojau :(.

Tuo pačiu tai ir labai dailus atsisveikinimas su besibaigiančiais Rowan Felted Tweed siūlais, daugelio favoritais… Kas dar apie juos svajojote, suskubkite pasitikrinti esamas spalvas ;).

Ingos Marcinkevičienės megztas megztukas iš Rowan Felted Tweed DK 159, 173, 170. Modelis – “Robinia“.

Žiemos žiedai

Sinoptikai karksi apie grėsmę, rodos, dar taip neseniai viską nušvietusiam sniegui, bet jei net ir išsipildytų jų blogiausios pranašystės ir mes vėl sugrįžtume į tą tarpinę būseną tarp rudens ir pavasario, žiema jau įvyko ir baltame fone prasiskleidė patys gražiausi žiedai.
Kas laukiate vyšnių žydėjimo laiko ir meldžiatės, kad sakurų sodas šį pavasarį sutiktų neužtvertas lankytojams, pasigrožėkite, kaip anksčiau laiko rausvais žiedais pražydo nedidukas medelis mano kieme. Ir mano kojos :).

Rimutė, puoselėjanti savo sodyboje ir skanius, ir gražius žemės vaisius šiltąjį sezoną, nesustojo burti didžiąją karantino dalį leisdama kaime ir žiemą. Vasarą džiugina mus vienos gėlės, žiemą – kitos:). Taip sužavėjusi draugę Jolantos skara, įkvėpta aplink tuo metu žydinčių gėlynų, sužydėjo ir pas Rimutę. Ant sniego (balsvas Admiral Tweed yra tobulas fonas visiems metų laikams ;)) mažos gėlytės primena snaiges. Džiaugsmingas, mirgančias ir spalvotas. Ir šiltas šiltas :).

Kojinės megztos Dalios Liepuonienės iš Wunderkleckse 2412 (Žydinčios vyšnios). Skarelė megzta ir fotografuota Rimos Daugėlienės, modelis – “86-13 a – Crocheted Shawl“, siūlai – Admiral Tweed Bunt 980 ir patys įvairiausi kojininių siūlų galiukai prie jo.

Šiltukas

O tą šiltuką, kaip gražiai pavadino šitą daiktą Daiva (gražus atsakas žiemos šaltukui ;)), jau nusimezgė ir nešioja Židronė (neabejoju, jei tik norės, spės nusimegzti ir Daiva, ir gal net kitą žiemą parodys ;))). Nusimezgė tokiu greičiu, kad aš vos Ravelry atsidaryti spėjau ir štai – prašom, jau! Ne man vienai nusitebėjus, Židronė linksmai atsakė, kad ir ji pati nepastebėjo, kaip jis ėmė ir nusimezgė ;). “Atrodo, kad siūlų likučiai tik ir laukė šio aprašymo“. Čia bakstelėjimas Daivai ;).
Židronės “likučiai” – prašmatniausia ir švelniausia šiltuko versija. Skani spalva – papildomi pliusai dialoge su šalčiu.

Kol buvo ruošiamas aprašymas, žiema tik nedrąsiai barstė pirmą sniegą, ir tas sunkiai balansavo ties nuline termometro padala. Užtat dabar, kai jau lauke ne tik balta, bet ir iš tikrųjų šalta, galima drąsiai traukti ilgą kaklą net ant nosies. Kaukės jis tikrai nepakeis, užtai nuo ledinio kompreso ant veido – apsaugos :).

Židronės Stankevičienės megztas ir fotografuotas šildukas iš Schoppel-wollė Cashmere Queen 781 kartu su Rowan KidSilk Haze 680. Modelis – “Sielos šildytuvas“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €