Ne tik aš, mano vyresni vaikai taip pat yra įsitikinę, kad jei turėtum tik vieną megztinį, geriausias variantas būtų iš islandiškos Plotulopi vilnos – šiltas, lengvas, neužimantis vietos, gražus ir užtikrintas. Žinoma, vienas megztinis spintoje – tai ne apie mezgėjas, ir net ne apie jų artimuosius, bet islandiška vilna turi garbingą vietą daugelyje spintų. Jokios paslapties nėra, kad su merinu ji nedaug turi bedra (gal tik tiek, kad vilna) ir dėl savo gražaus bei kiek graužlaus pūkelio karaliauja ji labiau žieminiame garderobe – vasarą mes taip nešąlame ir jautresni esame.
Tomis paskutinėmis (tikiuosi ;)) šaltomis ir labai gražiomis dienomis naudojuosi parodyti naują Renatos megztinį iš šio siūlo – gal ką įkvėps išbandyti, jei dar nebandėte, ar pasirūpinti labai šilta ir labai gražia apsauga prieš apgaulingą pavasario šilumą ir drėmę.
Renata čia kaip tikras didmeistris – eilinį kartą nustebino savo nauju ėjimu. Melanžų ir spalvinių vingrybių meistrė, ji nusprendė megzti iš vieno Plotulopi siūlo, nors prie jo jau buvo prisiderinusi sidabrinį moherį, kad niekas neužgožtų ir nenustelbtų to begalinio siūlo subtilumo ir grynumo. Žalia spalva įraše, kaip matote, labai sąlyginis žodis, joje telpa… visa gamta!
Prie to paties minimalistinio grynumo parinktas ir toks pat modelis – vieninteliai akcentai lygiame mezgime yra kiauraraštiniai reglano takeliai ir perliniai krašteliai. Vietoj sagų – beveik nematomos spraudės. Ir net specialiai šiam megztiniui nusipirktas golfas – paskutiniam taškui ant i, kaip rėmas paveikslui.
Renatos Blackutės megztas megztinis iš Plotulopi 2021.
