Letenėlės ir kanopėlės

Baiba dar šią vasarą klausė, ar tiktų ploniausias islandiškos vilnos siūlas Einband tradicinėms latviškoms pirštinėms. Aš tada patraukiau pečiais, kaip ir turėtų, bet ką žinai neišbandęs. Dabar jau atsakyčiau užtikrintai ir dar Daivos atsiųstomis nuotraukomis pasiremčiau. Ji kaip tik ir išsirinko Einband, ieškodama plono siūlo labai smulkiems latviškų pirštinių raštams iš atsivežtos iš Rygos knygos.

Einband tiko daug akių reikalaujantiems raštams, bet tai dar ne viskas – kad pirštinės būtų tikrai labai šiltos (o ir švelnumas dar niekam nepakenkė ;)), jos dar turi minkštučiuką moherinį vidinį sluoksnį. Šis bandymas taip pat buvo naujovė, dabar jau užskaitom kaip pasiteisinusį :).

Atvėsus orams šiltos pirštinės vis gausesniu būriu iš spintų keliauja į dienos šviesą, bet šiosios buvo išbandytos (kartu su dvispalviu anglišku stulpeliu megztomis blauzdinėmis) dar vasaros gale prie jūros ir kelionėje atvirame ore :).

“Atsisveikinimas su vasara Nidoje, kai jau vakarais reikėjo ir “letenėlių” ir  “kanopėlių”, nes nebebuvo šilta… Gerai, kai visko, ko pritrūksta, gali nusimegzti, nes pvz., tokių pašildukų kojoms, nežinočiau, kur gauti :), o važiuojant motoroleriu jų labai prireikia. (Aš dar nuo savęs pridėčiau ir skaras su kepurėmis, ir megztukus…) O ir šiaip, turint šiltas pirštines, galima ramiai laukti žiemos…”

Šį paskutinį punktą, kai jau pasigrožėsite Daivos mezginiais, siūlau greitai greitai pasitikrinti spintoje, nes ruduo jau į antrą pusę ritasi… ;).

Daivos Janavičienės megztos pirštinės ir blauzdinės. Pirštinių raštas iš knygos “Knit like a Latvian”, siūlai – Einband 0942 ir 0851 kartu su Rowan KidSilk 611. Blauzdinės megztos iš Schoppel-wolle Zauberwolle 2357. Nuotraukos – RamoonPhoto.

Piktas nykštukas siunčia linkėjimus

Rinkdamiesi šiltą megztuką vaikui pirmiausia pagalvojame apie merino vilną, pačią švelniausią ir minkščiausią, nes jei vaikas sakys, kad megztinis jam graužia, tai jo nei spalvomis, nei būsimomis galimomis ligomis ar šalčiu neįtikinsite priešingai ;). Gamintojai, ruošdami siūlus vaikiškiems mezginiams, prie būtino švelnumo būsimiems nešiotojams paprastai prideda bonusą – lengvą mašininę priežiūrą – tėvams, kurie, niekam ne paslaptis, užsiėmę ir skalbimas rankomis yra reto hobis. Dažnai ir siūlus išmargina taip, kad mezgančiam žmogui ne raštuoti, nei galų raišioti nereikėtų – imi kamuoliuką ir turi šiltą margiuką :).

Ir vis tiek visus tuos pliusus sudėjus šiame technologijų amžiuje turbūt ne vieną aplanko panašios mintys, kaip Vilmą: “Pati ilgą laiką galvojau, kad megztinis yra toks truputį pretenzingas-įnoringas daiktas, ypač jei skirtas vaikui – tai apsivels, tai išsiteps, tai galų gale ims ir užkibs kur siūlas.”

Vyresnis brolis, kaip ir pridera, pramynė taką: “Rapolo “Šiltas frontas” nuomonę pakeitė, o Anelės “Piktas nykštukas” galutinai įtikino, kad klydau. Jie tinka kiaurus metus ir yra nepakeičiami. Vyras savo Life style’ą netrukus jau turės :).” 

“Pavasarį, vasarą, rudenį jau išbandyta. O patirtis su Rapolo megztiniu byloja, kad žiemą “Piktas nykštukas” taip pat bus nepamainomas. Tiesa, “Pikto nykštuko” kaklas kiek prasitampė dėvint, bet problemą išspręsti padėjo i-cordu pradėtas kaklas. Tiesiog įvėriau gumelę.”

Rudenio sulaukusiems be šilto megztinio Anelė siunčia linkėjimus iš (nešiojimo) fronto – rinkitės savo spalvas ir pasitikite rudenį ryžtingai nusiteikę :).

Vilmos Butkutės megztas megztukas iš Life Style 2184 Magic (Piktas nykštukas) ir nuotraukos.

Kelionių savaitė su G. Saarema megztinis

Paskutinis G mezginys ir istorija. Šį kartą apie ne visai išsipildžiusią kelionę, bet užtai su perspektyva ateičiai 😉

Baigėsi vasara, baigėsi (tikiuosi, laikinai) Mezgimo zonos siūlai. Gražus ir nemenkas rezervas buvo ir visa tai pavirto į mezginius kelionėms ir galvojant apie būsimas, buvusias keliones. Tokia jau aš, negaliu be kelionių… Savo kelionei į Estiją po 33 metų pertraukos mezgiau mėlyną Alpaca2 megztinį, kurio foto jau siunčiau, o iš ten grįžusi ėmiausi megztinio kelionei į Saaremaa, bet…

Šiemet po 33-jų metų pertraukos nuvykau į Estiją, be galo džiaugiausi ir nepaprastai patiko. O ir oras palepino su +25. Aišku, keliauti ten nesiruošiau be megztinio, vežiausi specialiai tam numegztą ir patogų iš tamsiai mėlynos Isager ALPACA2. Ir dalyvavo jis dėl kompanijos, ne dėl būtinybės, nes buvo šilta, kaip reta. Grįžus, suplanuota sekanti kelionė į Estiją, Saaremaa, įvyksianti ne po 33-jų metų, o maždaug po 33-jų dienų. Rudenėjančiam rugsėjo orui ten tikrai turiu būt pasiruošusi, pagalvojau.

Esu minėjusi, kad Plötulopi siūlai tarsi terapiniai, taip gera iš jų megzti. Aš kaip tik turėjau 3 sruogas gražių šviesiai mėlynų rimtam megztiniui. Tai buvo malonus mezgimas, tarsi nusiraminimas šiuo kelionių badmečiu ir artėjančio pasimatymo su Saaremaa laukimas. Siūlai gulė į pynes ir kiauraraštį (iš naujo Sabrina 2020/09 žurnalo), o mintys jau klajojo keli šimtai kilometrų šiauriau. Be to mėlyna spalva labai tiko Estijai.

Bet atsitik tu man taip, kad situacija dėl Covid susirgimų pasikeitė dramatiškai, Baltijos burbulas sprogo ir smagų keliavimą nesinorėjo iškeisti į galimus apribojimus, nežinią ir visokias galimas nesąmones. Kelionė laikinai atidėta, bet įvyks, juk tai taip arti ir nereikia jokio didelio išankstinio pasiruošimo, tačiau tas arti ir pasiekiamumas gali tapti ir atidėliojimu keliems dešimtmečiams – spėsim. Viliuosi, kad taip nebus. Man labai labai patinka Latvijoje ir Estijoje, toks geras jausmas, kad jau išgirdau pasvarstymų, jog manyje teka Livonijos kraujo… Atsiverčiu vakare knygą, o naujas skyrius kaip tyčia prasideda fraze: „Geriausią išsilavinimą protingas žmogus įgyja kelionėse” (Gėtė). Auksiniai žodžiai!

Jau po dienos ar dviejų riedėjau Latvijos keliais, skaičiau užrašus – Nīca, o čia pat nuorodą Nica – 2061 km… Nors trumpam, visai šalia pasienio, bet išnaudojau paskutinę galimybę tą savaitę ramiai ištrūkti ir pakeliauti. Naujas Plötulopi megztinis mane šildė ir saugojo nuo vėjo virš Liepojos ežero. Su tokiu patogiu megztiniu galėjau drąsiai ilgam įsitaisyti ant pajūrio kavinės stogo ir paleisti akis į tolį, bangas ir stulpą su rodyklėmis. Taip, tikra tiesą, tą akimirką aš buvau rojuje. Ir rugsėjo oras toks ypatingas, kvepia prašikta vasara…

Modelis ir skaičiavimai, nuleidimai yra mano, o pynės iš Sabrina 2020/09. Kišenes irgi rimtas padaryti sugalvojau ir svarbiausiai, tai kūno siaurinumą (ties viduriu). Rankoves skaičiavau, bet nenorėjau numegzti trumpų, tad kaip reikaint pailginau, tada užlenkiau du kartus ir pritvirtinau. Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą, nes taip tiko šitam megztiniui, pridavė rimtumo.

G megztas megztinis, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Plotulopi 0052 su pridėtu plonyčiu merino siūlu.

Kelionių savaitė su G. ŠILAUOGIŲ MEGZTINIS

Kelionė į Estiją man atrodė neįsivaizduojama be megztinio, bet viskas buvo kitaip 🙂

Kai Lietuvoje kavinėms ir restoranams buvo leista atidaryti lauko terasas, išsiruošiau vakarienės į Vilnių ir akis į MZ siūlus paganyti. Nutariau daug nieko neplanuoti ir nustebinti save spontanišku spalvų ir siūlų pasirinkimu. Isager Alpaka2 gal ir nebuvo visai netikėta, bet tamsi mėlyna spalva su violetinėm užuominom – tai jau tikrai. Tikriausiai šiek tiek dėl gedulingos nuotaikos… Pamenu, tądien liūdnai dūsavau, kad vietoje vieno iš draugų jubiliejaus ir linksmybių belieka sėdėti prie staliuko su „draugėmis, kurios visada išklauso”…

Na, bet aš sėdėjau su pilnu siūlų maišu ir tai jau džiugino. Sugalvojau, kad mėlynas megztinis iš Isager Alpaca2 bus mezgamas, kai nusimatys kelionė į Estiją, nes metų metais ji man buvo vis nepasiekiama. Šauti bet kur toliau į Europą ar perskisti beveik pusę pasaulio buvo vienas juokas, o Baltijos šalys laukė ypatingos progos. Ir iš tiesų, kai paaiškėjo, jog tikrai nusimato po daugiau nei 30 metų sugrįžti į Estiją, aš pradėjau megzti šį megztinį. Gana tamsiems siūlams nerinkau sudėtingo rašto, prisiminiau Mezgimo zonoje aprašytą Uogų raštą ir nusprendžiau, kad jis bus tinkamiausias – ne plokščias ir pakankamai pastebimas mano Šilauogių megztiniui.

Likimas tikrai buvo palankus, nes Estijoje laukė puikus oras – saulėtas, +25, nelijo. Megztinį pabaigiau paskutinę dieną prieš kelionę ir jau norėjau net nebaigti ir neimti, bet buvau sau pažadėjusi, pirkdama siūlus. Megztinis iš Isager Alpaka2 gavosi lengvas, malonus nešioti. Mezgiau jį platesnėmis rankovėmis, bet pakankamai siauromis ties riešu, kad galima būtų pasitempti.

Taline vaikštinėjant ir sėdint terasose iki išnaktų, megztinis nebuvo mirtinai reikalingas, bet tikrai nepamaišė. Kokie simpatiški žmonės, nuostabus miestas ir kaip aš jo buvau pasiilgusi…

Tas fantastinis oras Estijoje ir pakankamai šilta jūra padiktavo kelionės kryptį ir suteikė progą apsilankyti pagrindiniame Estijos kurorte – Pärnu.

Dar vienas puikus miestas su visais privalumais, ypač, kai sezono įkarštyje pliaže jautiesi beveik kaip „Palė vienas pasaulyje”. Megztinį prigriebiau su savimi vakarojant ir čia, nes Estijoje be megztinio aš savęs kažkaip neįsivaizdavau, nepaisant ką rodė termometro stulpelis. Gražiausių pasaulyje durų miestas – toks yra man Pärnu. Beldėmės su megztiniu į visas duris… Argi jos ne fantastinės?

O kai nuo grožio apsisuko galva, teko prisėsti ant laiptukų ir foto reportažą pabaigti be modelio.

G megztas megztukas, nuotraukos ir papasakota istorija. Siūlai – Isager Alpaca 2 Midnight.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €