Kelionių savaitė su Žana. Saarema megztinis

Paskutinis Žanos mezginys ir istorija. Šį kartą apie ne visai išsipildžiusią kelionę, bet užtai su perspektyva ateičiai 😉

Baigėsi vasara, baigėsi (tikiuosi, laikinai) Mezgimo zonos siūlai. Gražus ir nemenkas rezervas buvo ir visa tai pavirto į mezginius kelionėms ir galvojant apie būsimas, buvusias keliones. Tokia jau aš, negaliu be kelionių… Savo kelionei į Estiją po 33 metų pertraukos mezgiau mėlyną Alpaca2 megztinį, kurio foto jau siunčiau, o iš ten grįžusi ėmiausi megztinio kelionei į Saaremaa, bet…

Šiemet po 33-jų metų pertraukos nuvykau į Estiją, be galo džiaugiausi ir nepaprastai patiko. O ir oras palepino su +25. Aišku, keliauti ten nesiruošiau be megztinio, vežiausi specialiai tam numegztą ir patogų iš tamsiai mėlynos Isager ALPACA2. Ir dalyvavo jis dėl kompanijos, ne dėl būtinybės, nes buvo šilta, kaip reta. Grįžus, suplanuota sekanti kelionė į Estiją, Saaremaa, įvyksianti ne po 33-jų metų, o maždaug po 33-jų dienų. Rudenėjančiam rugsėjo orui ten tikrai turiu būt pasiruošusi, pagalvojau.

Esu minėjusi, kad Plötulopi siūlai tarsi terapiniai, taip gera iš jų megzti. Aš kaip tik turėjau 3 sruogas gražių šviesiai mėlynų rimtam megztiniui. Tai buvo malonus mezgimas, tarsi nusiraminimas šiuo kelionių badmečiu ir artėjančio pasimatymo su Saaremaa laukimas. Siūlai gulė į pynes ir kiauraraštį (iš naujo Sabrina 2020/09 žurnalo), o mintys jau klajojo keli šimtai kilometrų šiauriau. Be to mėlyna spalva labai tiko Estijai.

Bet atsitik tu man taip, kad situacija dėl Covid susirgimų pasikeitė dramatiškai, Baltijos burbulas sprogo ir smagų keliavimą nesinorėjo iškeisti į galimus apribojimus, nežinią ir visokias galimas nesąmones. Kelionė laikinai atidėta, bet įvyks, juk tai taip arti ir nereikia jokio didelio išankstinio pasiruošimo, tačiau tas arti ir pasiekiamumas gali tapti ir atidėliojimu keliems dešimtmečiams – spėsim. Viliuosi, kad taip nebus. Man labai labai patinka Latvijoje ir Estijoje, toks geras jausmas, kad jau išgirdau pasvarstymų, jog manyje teka Livonijos kraujo… Atsiverčiu vakare knygą, o naujas skyrius kaip tyčia prasideda fraze: „Geriausią išsilavinimą protingas žmogus įgyja kelionėse” (Gėtė). Auksiniai žodžiai!

Jau po dienos ar dviejų riedėjau Latvijos keliais, skaičiau užrašus – Nīca, o čia pat nuorodą Nica – 2061 km… Nors trumpam, visai šalia pasienio, bet išnaudojau paskutinę galimybę tą savaitę ramiai ištrūkti ir pakeliauti. Naujas Plötulopi megztinis mane šildė ir saugojo nuo vėjo virš Liepojos ežero. Su tokiu patogiu megztiniu galėjau drąsiai ilgam įsitaisyti ant pajūrio kavinės stogo ir paleisti akis į tolį, bangas ir stulpą su rodyklėmis. Taip, tikra tiesą, tą akimirką aš buvau rojuje. Ir rugsėjo oras toks ypatingas, kvepia prašikta vasara…

Modelis ir skaičiavimai, nuleidimai yra mano, o pynės iš Sabrina 2020/09. Kišenes irgi rimtas padaryti sugalvojau ir svarbiausiai, tai kūno siaurinumą (ties viduriu). Rankoves skaičiavau, bet nenorėjau numegzti trumpų, tad kaip reikaint pailginau, tada užlenkiau du kartus ir pritvirtinau. Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą, nes taip tiko šitam megztiniui, pridavė rimtumo.

Žanos Galnaitienės megztas megztinis, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Plotulopi 0052 su pridėtu plonyčiu merino siūlu

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00