Rudens vėjas

Blauzdinės yra dar universalesnis dalykas nei ilgos kojinės – pėdą gali apsišiltinti bet kokia plona, į batą lendančia kojininio siūlo pėdute, kurią skalbsi dažniau ir galbūt sunešiosi greičiau, bet taip pat greitai ir nesudėtingai pakeisi. Užtai blauzdinės, nemindomos ir dėl to nereikalaujančios poliamido draugijos, gali būti mezgamos iš ko tik nori – ir gryna vilna turbūt pats geriausias joms pasirinkimas, šiltas ir elastingas.

Kai nebereikia rūpintis, kaip ką įkiši į batą, gali drąsiai imti ir storesnį siūlą, kuris ir šildys labiau, ir išraiškingiau atrodys. Jei pasiseks susiderinti pereinamų spalvų merino vilnos kamuoliukus, kaip Rasai, galėsite džiaugtis dviem beveik vienodomis. Ir labai meniškai truputį skirtingomis 😉 . Spalvyno pavadinimas – Rudens vėjas – ir gražus pažiūrėti, ir labai tinkantis, ir kartu subtiliai rodantis nosį pačiam vardo šeimininkui: pūsk sau kiek nori, manęs tu nepagąsdinsi ;).

Vilna pati iš savęs yra pakankamai elastingas siūlas, bet pažiūrėkite, kaip gražiai apžaistas šis momentas šios dienos mezginyje – pusė blauzdinės megzta kiauraraščiu, kita – elastingu stambiu stulpeliu, kuris užtikrina gražų gulėjimą (ir gražų pasibangavimą 😉 ) be jokio papildomo modeliavimo.

Rasos Chandani megztos blauzdinės iš Zauberwolle 1507 (Rudens vėjas) ir nuotraukos.

Saugokite galvas

Paskutinis žiemos mėnuo dažnai būna šaltas, kaip tamsiausia valanda prieš aušrą. Ir iš tiesų smagu, kad šie metai patvirtina taisyklę, o ne yra nerimą kelianti išimtis. BET – tai ir paskutinis išbandymas iki tol vaikščiojusiems plikomis galvomis. Dangus dar žada atšiaurų vėją, žemą temperatūrą ir gausų sniegą ir ausys bei galva yra ta žmogaus dalis, kurios šiluma nulemia viso kūno gerą savijautą. Ne veltui mamos ir močiutės taip akylai stebi, kad vaikų galvos būtų saugiai apšildytos, vaikai gi, demonstruodami savo savarankiškumą, užėję už kampo iš principo plešia kepures lauk. Viena lenkų rašytoja su švelniu humoru yra rašiusi, kad jų šeimoje net žodžio „kepurė” niekas nebevartojo, ji buvo žinoma kitu vardu – „kartų konfliktas”.
Žinoma, niekas neabejoja, kad gyvenusieji be kepurės įveiks paskutinį žiemos etapą, tik… ar verta?

Dvi šiandien pristatomos kepurės – madingos formos, tiks abiems lytims, atlenkiamas kraštelis ne tik apsaugos nuo šalčio, bet ir leis pageidaujamą norimą siluetą, o elastinis raštas prisitaikys prie skirtingų galvų pločių.

Abu siūlai dailiai keičia spalvas, todėl megzti smagu, o nešioti džiugu ir tinka prie daug ko.

Jūratės Tamošauskienės megzta kepurė pagal šią pamoką, siūlai – Zauberwollė 1702 (Mažas lapiukas). Loreta mezgė savo kepuraitę iš eksperimentinio estiškos vilnos Aade Long 8/2 artistic spalvyno ir pati suskaičiavo savo dryžiukų suėjimą viršugalvyje.

Maišo dugnas

Panašu, kad pasiekėme Kalėdų senelio maišo dugną ir ten dar radome gerų ir gražių dalykėlių. Prie gausaus šiltų ir spalvingų kojų būrio jungiasi ir šilti vaikų kaklai – Gitana numezgė dukrai po eglute kaklašildį, o Sigita sūnui – purų dvipusį šaliką dvispalvio angliško stulpelio technika, prie kurio dar planuojamos (tikiuosi, jau ir mezgamos ;)) pirštinės.

Ups, kol rašiau, jau nusimezgė :). Ir atėjo žinutė, kad „labai sūnus patenkintas švelniu ir šiltu šaliku, o ypač šiomis dienomis:-)”.

Pirštinėms ir kojinėms paprastai renkami tvirtesni, dažnai sintetikos turintys siūlai, kurie tikrai neprilygsta grynai merino vilnai savo švelnumu. Riešinės ir blauzdinės yra puikus kompromisas – gali būti mezgamos iš pačio švelniausio siūlo, nes nedengia greičiausiai sudėvėjamų vietų – tik labiausiai matomas ir strategiškai svarbias apsaugai nuo šalčio.

Tokio ar panašaus tipo skarelės, neabejoju, buvo rastos ne po viena eglute, Editos dovana – tik ledkalnio viršūnė. Užtai kokia graži ir viliojanti! Gal įkvėps pasiimti patį gražiausią siūlų kamuoliuką (ar du, kaip Editos skarelėje) ir praleisti laiką su įtampos nereikalaujančiu (tikrai tiks ir beveik nieko nereikės skaičiuoti, nereikės sekti schemos, toks mezginys tikrai pretenduoja į geriausią projektą kompanijoje – draugų, šeimos ar televizoriaus 😉 ) mezginiu, besimėgaujant spalvomis ir – tikrai ne paskutinės svarbos reikalas žiemai atėjus! – jaukia šiluma ant kaklo.

Panašu, kad Kalėdų senelio konkursui skirtas krepšys pasiekė dugną, jei kas turite paslėpę kokių gėrybių, pasirodykite iki vakaro, kai mes su burtų nykštuku trauksim prizo laimėtoją :).

Tamsiai mėlynas kaklašildis megztas Gitanos GricienėsDrops Lima 9016, modelis – „Honey Cowl„. Dvispalviu anglišku stulpeliu šaliką sūnui mezgė Sigita Janušonienė Zauberwolle 1699 (Alvyvų kvapas) ir Drops Cotton Merino 08, pirštines – iš Zauberwolle 1699. Juodos riešinės megztos Giedrės PolitienėsDrops Baby merino 21, sagutės su katinukais – Union Knopf. Blauzdinės megztos Aldonos Puteikienės Drops Baby Merino 21, 02 ir 19, raštas paimtas iš modelio „Irish Dream„. Įstrižai dryžuota skarelė megzta Editos Jankevičienės pakaitom juostuojant Zauberball100 2305 ir 2398. Nuotraukos autorių,

Atėjo vakaras ir mudu su burtų nykštuku sudėliojome visas dovanėles – mezginių autorius – eglutės forma. Įsivaizduokite tokį maišą po savo eglute ;). Nykštukas toks karantinine apranga, bet… sunku jau susiorientuoti, kaip rengtis, kai per dienas tik ir vaikštai iš vieno kambario į kitą ;). Užtai burtus traukti netrunka ir… TA-DAM! – Aušra Svarauskienė, kuriai, panašu, šiais metais dera maišeliai. Prizas – pirkinių maišas – keliauja tam laimingam ir darbščiam Kalėdų seneliui, kad turėtų kur savo dovanas (ar bent pirkinukus pakeliui) krauti :).

Letenėlės ir kanopėlės

Baiba dar šią vasarą klausė, ar tiktų ploniausias islandiškos vilnos siūlas Einband tradicinėms latviškoms pirštinėms. Aš tada patraukiau pečiais, kaip ir turėtų, bet ką žinai neišbandęs. Dabar jau atsakyčiau užtikrintai ir dar Daivos atsiųstomis nuotraukomis pasiremčiau. Ji kaip tik ir išsirinko Einband, ieškodama plono siūlo labai smulkiems latviškų pirštinių raštams iš atsivežtos iš Rygos knygos.

Einband tiko daug akių reikalaujantiems raštams, bet tai dar ne viskas – kad pirštinės būtų tikrai labai šiltos (o ir švelnumas dar niekam nepakenkė ;)), jos dar turi minkštučiuką moherinį vidinį sluoksnį. Šis bandymas taip pat buvo naujovė, dabar jau užskaitom kaip pasiteisinusį :).

Atvėsus orams šiltos pirštinės vis gausesniu būriu iš spintų keliauja į dienos šviesą, bet šiosios buvo išbandytos (kartu su dvispalviu anglišku stulpeliu megztomis blauzdinėmis) dar vasaros gale prie jūros ir kelionėje atvirame ore :).

„Atsisveikinimas su vasara Nidoje, kai jau vakarais reikėjo ir „letenėlių” ir  „kanopėlių”, nes nebebuvo šilta… Gerai, kai visko, ko pritrūksta, gali nusimegzti, nes pvz., tokių pašildukų kojoms, nežinočiau, kur gauti :), o važiuojant motoroleriu jų labai prireikia. (Aš dar nuo savęs pridėčiau ir skaras su kepurėmis, ir megztukus…) O ir šiaip, turint šiltas pirštines, galima ramiai laukti žiemos…”

Šį paskutinį punktą, kai jau pasigrožėsite Daivos mezginiais, siūlau greitai greitai pasitikrinti spintoje, nes ruduo jau į antrą pusę ritasi… ;).

Daivos Janavičienės megztos pirštinės ir blauzdinės. Pirštinių raštas iš knygos „Knit like a Latvian”, siūlai – Einband 0942 ir 0851 kartu su Rowan KidSilk 611. Blauzdinės megztos iš Schoppel-wolle Zauberwolle 2357. Nuotraukos – RamoonPhoto.

Item added to cart.
0 items - 0,00