Graffiti

Graffiti yra pailgos formos skarelė – alternatyva taip visų mylimam Baktusui, tik kiek didesnė ir platesnė, Pagrindinis jos skirtumas – kitaip dėliojasi spalviniai dryžiukai ir naujai atsiskleidžia tiek pamėgti pereinamų spalvų siūlai, tiek vienspalvių deriniai.

Skarelės mezgimą galima suskirtyti į tris dalis – pirmas šoninis trikampis, vidurinė dalis ir kito šono trikampis. Pirmame pavyzdyje šoniniai trikampiai mezgami paeiliui dryžuojant vienspalvį siūlą su margu, o vidurys mezgamas vien iš margo, kad išliktų pirminis spalvų perėjimas bei intensyvumas.
Galite rinktis kokius norite siūlus (nebūtinai siūlomo fingering vulgaris storio) ir savo nuožiūra modifikuoti dydį.

Reikės: ~ 150g kojininio storio (100g ~ 400m) siūlų. Savo pirmai skarelei ėmiau po 1 100g kamuoliuką Crazy Zauberball (pirmame pavyzdyje naudotas 2395 (Kamufliažas)) bei Alb Lino 9200. Virbalus rinkitės savo nuožiūra (2,25 – 2,75mm), kokiu dydžiu gaunate jums patinkančią medžiagą. Valą rekomenduočiau ne patį trumpiausią, bent 80 cm.

Sutrumpinimai:
a – akis;
g – geroji akis;
1→2 – iš vienos akies išmezgame dvi, pirmą akį mezgame siūlą kabindami už priekinės akies kojelės, antrą – už užpakalinės.
p – pridėti akį, pakeliant persuktą siūlą tarp praeitos eilės akių ir išmezgant ją gerai;
(…)* x – kartojame skliausteliuose nurodytą dalį x kartų;
ž – žymeklis;
n – nukelta akis jos nemezgant; šioje skarelėje aš pirmą akį nukelinėju siūlą laikydama už mezginio, kad gautųsi ne vertikali gerų akių juosta, o išvirkščių akių spurgeliai;
2kgk – 2 akys sumezgamos kartu gerai į kairę;
2kgd – 2 akys sumezgamos kartu gerai į dešinę.

I. PRADŽIOS TRIKAMPIS

Pilku siūlu uždėti 7 a ir išmegzti jas g. Prijungiam margą siūlą. Pakaitomis kas 2 eiles megsime tai vienspalviu, tai margu. Pirmas kiekvienos eilės akis galima išmegzti gerai arba nukelti, kaip jūs įpratę ir koks kraštas jums gražesnis.
1 eilė. 2g, ( 1→2 )*3, 2g (10a).
2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai.
3 eilė. (2g, 1p)*4, 2g (14a). Per vidurį uždedame ž – jis rodys centrą.
4 eilė = 2 eilė.
5 eilė. 2g, 1p, g iki 1 a prieš ž, 1p, 2g, 1p, g iki 2 paskutinių a, 1p, 2 g.

Mezgam kartodami 4 ir 5 eiles pakaitomis abiem siūlais, kol sumezgam ~ 25g abiejų (aš turėjau tuo metu 218a, bet šis skaičius pas jus gali būti kitas, priklausomai nuo jūsų mezgimo tamprumo). Baigiam pradžios trikampį pilku siūlu. Po 5 eilės (atsiduriame pačiame būsimos skarelės pakraštyje) apsisukę nuimame pusę akių (iki ž), o likusią pusę išmezgame gerai. Pilką siūlą nutraukiame, toliau megsime tik margu.

II. CENTRINĖ DALIS.

Mezgame margu siūlu pirmyn-atgal geromis akimis, kas ketvirtą eilę po 2 pirmųjų akių pridėdami po 1 akį tol, kol sunaudojame ~ 50g (skaičiuojant nuo pradžios) margo siūlo (t.y., pusę). Tai yra skarelės vidurys. Aš šiame taške turėjau 122 a.
Išmezgame lygiai 3 ripso juostas (6 eilės) ir pradedame proporcingai mažinti.

1 eilė. 1g ar n, 2kgk, g iki galo.
2-4 eilės. Visos akys išmezgamos gerai.

Kartojame 1-4 eiles, kol gauname tą patį akių ( +1), kokį turėjome pradėję centrinę dalį (mano atveju tai buvo 109a). Tuomet vėl prijungiame pilką siūlą ir išmezgame dar kartą 1 eilę, o pabaigę ne sukamės atgal, o uždedame ž ir pridedame tiek pat akių, kiek turime ant virbalų, tai yra, padvigubiname akių skaičių. Apsisukę išmezgame viską g.

III. PABAIGOS TRIKAMPIS. Jį vėl megsime 2 siūlais, keisdami juos kas 2 eilutes.

1 eilė. 1g ar n, 2kgk, g iki 3 a prieš ž, 2kgd, 2g, 2kgk, g iki 3 paskutinių a, 2kgd, 1g.
2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai.

Kartojame 1-2 eiles, kol lieka 10a.

1 eilė. 1g, (2kgd)*4, 1g (6a);
2 eilė. Visos akys išmezgamos gerai.
Pertraukiam siūlą per likusias 6 akis ir baigiam mezginį.

Antra skarelė megzta iš vienspalvių Drops Alpaca siūlų, keičiant juos kas 2 eilutes savo nuožiūra (arba siūlų nuožiūra, jei naudojate likučius ;)). Kaip supratote iš aprašymo aukščiau, visų trijų dalių dydžiai gali būti laisvai modifikuojami (tiksliau, dviejų, nes pradžios ir pabaigos trikampiai yra vienodi). Jei padarysite didesnes šonines dalis, turėsite platesnę skarelę, didesnis centras ją prailgins.

Rugpjūčio pieva

Prieš kelis metus, įsimylėjusi kojinių mezgimą ir atradusi, kad galiu į jas sumegzti visus sužavėjusius peizažus (viskas prasidėjo nuo Broken seed stitch socks pakelės gelėms pavaizduoti), taip intensyviai ir su įkvėpimu tą dariau, kad net svajojau apie kojinių – sumegztų peizažų -parodą. Taip tos idėjos neįgyvendinau iki šiol… Todėl su didžiausiu susižavėjimu seku Eglės kojinių istoriją, kuri panašią idėją išplėtojo prie numegztų kojinių pridėdama gamtos vaizdus, proceso nuotraukas su augalais ir nuostabias istorijas. Aš įsivaizduoju jos darbus jau ne kaip parodą, o kaip nuostabaus gražumo knygą.

Šiandien – dar vienas naujas skyrius.

“Labai myliu rugpjūtį.

Gal dėl to, kad tai mano gimtadienio mėnuo.

Buvau ir esu jam neobjektyvi.

Nežinau, kokiuose paralelinių fantazijų pasauliuose būdavau mokyklos geografijos pamokose, bet tik suaugusi susivokiau, kad ilgiausia diena ir trumpiausia naktis yra ne rugpjūčio mėnesį.

Supratimas vėlavo turbūt dar ir dėl to, kad giminėje neturime nei vieno Jono. Šios šventės ir jos atributų neteko pažinti.

Ir tai tik pusė mano klaidingo manymo apie rugpjūtį.

Antra iliuzijos pusė žlugo praėjusią vasarą.
Dirbant iš namų, kasdieniai pasivaikščiojimai iš miesto centro persikėlė į miesto pakraštį.

Sukdavau ratus netoliese esančiuose laukuose. Džiaugiausi gėlių spalvomis, kvapais, formomis. Mačiau kaip jos keitėsi birželį ir liepą.

O tada buvau priblokšta rugpjūčio pievų spalvų. Teisingiau spalvų skurdumo. Mano įsivaizduojami ryškiausio metų mėnesio žiedai – nurudę ir nugeltę, žolė nublyškusi, sėklų dėžutės ir ankštys murzinų žemės spalvų.

Bet mano meilės rugpjūčiui tai nesumažino.”

Simboliška man pasirodė ir tai, kad kojinės skirtos dovanai. Kiekvieno žmogaus gimimas – dovana jį supantiems. Iš pradžių vaikas būna dovana pats savaime, paskui – jo geri darbai pasauliui. Dovanas per savo gimtadienius gaunam, dažnai vėliau imame ir dovanoti – tam gerumui įprasminti.

Eglės Lašinskienės megztos kojinės, nuotraukos ir tekstas. Siūlai – Zauberball Crazy 1660 (Upės vaga) ir 2092 (Mano saldžioji pusė).

Atostogų kojinės

Židronė išvažiavo į pajūrį gerai ekipuota atostogoms, o grįžo – pilnai pasiruošusi ateinančiam rudeniui… 🙂

Prieš pat kelionę išsirinko mėgstamiausius kojinėms Zauberball Crazy kamuoliukus – ir ką tik atkeliavusias, ir akis pamaloninusias spalvas iš senų pažįstamų. Megzti turėjo ir kelionėje, ir jūros artumu besimėgaudama, nes namo parsivežė ne tik naujas poras, bet ir nuostabias nuotraukas. Ir, spėju, džiaugsmingai darbas ėjosi, kad taip spėriai rezultatai pasirodė. Vieną porą ji net pavadino “10”, tiek valandų tereikėjo jai numegzti. Juokais pasiginčyjo su manimi, kad neužteko kelionių pirmyn ir atgal, truputį daugiau valandų reikėjo ;). Aš, aišku, juokavau, kalbėdama apie vieną kojinę pirmyn važiuojant, kitą – atgal. Rimtai kalbant , aš skaičiuočiau visas 20, net ne 10 valandų porai, bet akivaizdžiai Židronei reikalai ėjosi su vėjeliu. Stipriu, nuo jūros ;).

Namo grįžta nuostabi jūros, temstančio dangaus, naktinio parko, smėlio ir susišiaušusių debesų su kukliom pajūrio gėlytėm spalvų kolekcija. Grįžta į spintą kvepėdama sūriu vėju, vėlyvom parko rožėmis, ilgomis šiltomis dienomis ir nerūpestingu laiku kartu, kad atėjus žiemai galima būtų išsitraukti sušalus ir akimirkai kojomis pajusti saulės įkaitintą smėlį ir šiltas švelnias bangas.

Viena pora (iš skanių naujienų) dar liko – kelionei atgal? ;). Ji truputį vėliau prisijungs prie Palangos draugijos. Kai prinoks erškėtrožės kopose.

Židronės Stankevičienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 1507 (Rudens vėjas), 2475 (Foninis triukšmas), 2473 (Patrauklusis), 2427 (Alpių kriminalas) ir būsima pora iš 2472 (Oranžerija).

Laiko mašina

Naujos Eglės pėdutės ir nuostabi istorija apie prisiminimų gijas ir jų vingius, apie kūrybos galią ir sustojimo vertę. Ir apie meilę.

“Kai pavasarį nusipirkau daugybę gėlių sėklų pakelių, nesitikėjau, kad kai kuriuose iš jų slepiasi prisiminimų galia.
Galia nukelti į vaikystės vasaras kaime pas senelius.
Močiutės gėlių darželį, kurio viduryje visada žydėdavo zinijos. Visų įmanomų spalvų. Pritrūkdavau pavadinimų jų spalvoms įvardinti.
Pusryčius lauko virtuvėlėje. Indą garuojančių virtinių su bulvių košės ir spirgų įdaru.
Purvo “batus” po lietaus.
Slėpynes klojime.
Bandymus šienauti dalgiu, kol seneliai miega pogulio.
“Marakanos” futbolo čempionatą su vartų tinklu, sumazgytu iš virvės, kuria būdavo rišamos kolūkio kitkos.
Apvalius spalvotus kilimėlius, kuriuos močiutė nerdavo iš sukarpytų senų drabužių juostelių.
Milžinišką alijošių, kuriuo gydydavo nubrozdintus kelius ir alkūnes.
Sidabro spalvos aliuminį dubenį, kuriame visi anūkai paeiliui vakare plaudavosi kojas.
Dvyliktos valandos “gaisrų” pranešimus per radiją, kurių metu reikėdavo netriukšmauti ir netrukdyti diedukui.
Paštininką, kuris dviračiu į vienkiemį atveždavo kasdienį laikraščio “Komunizmo keliu” numerį ir visus pletkus iš anksčiau aplankytų kaimynų.
Rymojimą ant rūkyklos suoliuko laukiant vienuoliktinės keleivinės, tikintis, kad kas nors atvažiuos aplankyti.
Gelažų parduotuvę, diušės limonadą, sodžialką, kumeliuką “Špižiuką”, draklą karvę, kuri nenustovi melžiama.
Du šviežiai pamelžto pieno kibirus, iš kurio specialiu aparatu išsukdavo grietinę.
Vištą, įkištą į pintinę ir pakabintą medyje, kad neperėtų.
Tėvų nuostabą, kai po kelių mėnesių atvažiuodavo pasiimti savo paaugusių, įdegusių ir daugybę nuotykių patyrusių vaikų.
Senelių nubrauktas ašaras ir atsiveikinimus iki kitos vasaros.
Tokia ta zinijų galia.
“

Eglės Lašinskienės megztos pėdutės, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Drops Fabel, Opal ir Regia kojininių siūlų likučiai, Zauberball Crazy 2029 (Mano saldžioji pusė), Opal Hundertwasser 697 (“Lietaus diena” ant meilės bangų). Modelis – “Pėdutės“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €