Aš esu tikra, kad islandiška Einband vilna turi tokį stiprų autentišką žavesį, kuriam nedaugelis teatsispiria (Rūta į jos spąstus įkliuvo čia), bet tiesa ir tai, kad šių metų pavasaris akivaizdžiai su ja susimokė. Kol pastarasis gulėjo žemiausiose šiam sezonui būdingose termometro padalose, plonytė ir šiltutė islandiška vilna galėjo šildytis pelnytos šlovės spinduliuose, nes stori ir šilti megztiniai jau kaip ir vasaros miegui buvo suguldyti ir visai ne nuotaika buvo juos traukti, o ledinį pavasarį išgyventi reikėjo! Jei ką, aš pati niekada taip intensyviai nenešiojau savo “Ranunculus“.
Rūta taip pat negalėjo atsidžiaugti savo bordo spalvos liemene, todėl nusprendė pradubliuoti istoriją, tik dabar jau kita, intensyvia mėlyna spalva.
Dėl modelio galvos sukti nebereikėjo, labai pasiteisino pirmasis variantas, nors kai mezgi ne pagal griežtas instrukcijas, o iš galvos, tai visada yra kur paimprovizuoti – smalsūs ir akyli gali pabandyti atrasti 10 skirtumų 😉 .
Bet pagrindinis skirtumas, žinoma, yra spalva, kuri suteikia tos dienos kostiumui visai kitokią nuotaiką ir stilistiką, nes ansamblį kuria jau kiti priedai ir aksesuarai.
Rūtos Juzėnienės megzta liemenė iš Istex Einband 9277.
