Kolekcijos tęsinys

Ką aš sakiau – idėjos įtraukia! Langelių iš nukeltų akių ir gerų bei išvirkščių akių kombinacijos stipriai laiko Rūtos vaizduotę savo gniaužtuose :).

Pradėjusi nuo vienspalvės versijos sau, megztinyje bičiulei Rūta įvedė papildomą, bet giminingą spalvą, marčių megztiniuose į kraštelius jau įsipaišo spalvotas Noro siūlas, kuris šiandieniniame megztinyje užima nebe pagalbinę, o lygiavertę (bent jau matematiškai skaičiuojant) poziciją šalia vienspalvio pilko tvido.

Tas pilkas tvidas parinktas neatsitiktinai – lengvi spalviniai intarpėliai bei nelygi tekstūra tobulai susišaukia su spalvotu siūlu ir savo sudėtimi, ir labai panašia siūlo sandara, o neutrali spalva dar labiau pabrėžia ir pagarsina ir taip jau ne pačius tyliausius japoniškus spalvynus.

Megztinis neiškrenta iš visos kolekcijos savo raštais ir koncepcija, bet kartu jis yra savarankiška asmenybė su savo spalvomis ir vingiais. Spalvų jis turi daugiausia ir jos labai gražiai sudėliotos taip, kad pabrėžtų siaurėjančią liemens dalį, o ilgai spalvotai pabaigai moja tokie pat ilgi ir spalvoti rankogaliai. Labai ilgi :). Ir tokie pat raiškūs.

Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Winter Gray) ir Noro Flower Bed 1395, 1389,

Magnolijos nuotykiai Rūdininkų girioje

Vilma ne vieną mezginį sau yra susiderinusi su kitu šeimos nariu, natūralu, kad į porą dažniausiai patenka dukra :). Ne vieną komplektą abi damos įsitaisė (ryškiausiai mano galvoje likę beretės), šis derinukas – iš naujausių. Vilmos megztuką jau matėte čia, o ir Anelė pagaliau įamžinta nuotraukose.

Abu megztukus – ir mamos, ir dukros – sieja ir tas pats siūlas, ir raudoni atspalviai (mama išsirinko sau vyno atspalvį, o mažai dukrelei ryškesnį rožinį), ir augalinis motyvas, kiekvienai savitas ir kitoje vietoje – mamai pečių juostoje, mažajai – megztuko apačioje. Pati labai mylėdama šį siūlą ir džiaugdamasi jo lengvumu, mielumu ir šiluma, negaliu nepritarti Vilmai, atradusiai kartu su Anele dar naujų privalumų: „“Magnolija“ yra dalykas universalus . Ją vilkint galima traiškyti erkes, keliauti per dykumas ir pelkes“.

Vilma turėjo idėją nufotografuoti magnolija pavadintą megztuką prie tikro medžio, bet prie magnolijos vis nepavyko nuvažiuoti, o tos gražuolės žydėjimo laikas yra daug trumpesnis už bendravardžio megztuko (kuo visi mezgantys labai džiaugiames!), todėl trumpa Anelės fotosesija vyko Rūdininkų girioje, „nes saulė privertė nusivilkt ne tik magnoliją 🙂 „.

Gražus šis metų laikas, kai žiūri, ką nusivilkti, o ne ką apsivilkti, bet labai trumpas, ir taip gera, kai prireikus visada po ranka gali rasti tokią šiltą ir visą laiką žydinčią magnoliją :).

Vilmos Butkutės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Cochenille), modelis – „Magnolia„.

Paltukas ir vaikas

Įrašo pavadinimas – Dovilės laiško, atkeliavusio mamos dienos išvakarėse, tema ir jame labai lakoniškai apsakytas visas tas didžiulis ir ilgas meilės darbas, kuriam tik mama turbūt turi kantrybės ir ugnies.

Mezgimas, ką čia slėpti, yra labai patrauklus procesas (tegu ir ne visos jo sudedamosios dalys, bet vis tiek ;)) ir daugelis mes imamės jo dėl noro kurti dalykus savo rankomis ir įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Mes deriname spalvas, raštus, džiaugiamės tekstūromis ir ieškome tobuliausio silueto. Čia tame, tobulame ir idealiame gyvenime… O kai mezgi kitam, ypač vaikui, ir nori, kad daiktas jį džiugintų ir būtų nešiojamas, tenka derintis prie užsakovo norų ir pažaboti visus savuosius – tau bus parinkta spalva, kartais net siūlas ir modelis, apie kurio atlikimo sudėtingumą tūlas būsimas nešiotojas nė supratimo neturi…

Bet mamoms nėra jokių neįgyvendinamų dalykų – turbūt neatsitiktinumas, kad abu MZ dienoraštyje rodyti šio modelio variantai yra numegzti dukroms, kiekvienai pagal jos stilių, skonį ir tinkamas spalvas, išrinkti patys gražiausi variantai patiems gražiausiems vaikams.

Virginijos šiltą ir pūkuotą LettLopi siūlą Dovilės megztuke pakeitė švelnutis Isager Tweed kartu su plonyte tos pačios spalvos alpaka, įsivaizduoju, kaip turi šis megztukas čiuoptis ir kristi! Pradėtas karantino (ar tik ne pirmojo?) metu, šis grandiozinis darbas kurį laiką buvo atidėtas į šalį, nes pritrūko siūlų, ir pagaliau baigtas pačiu tinkamiausiu metu žydėjimui kartu su medžiais.

Dovilės Žydelienės megztas paltukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (rRaw white) kartu su Alpaca 1 (0). Modelis – „Belfast„.

Kepurės gegužę?

Niekada neįsivaizdavau, kad rodysiu įkvėpimui megztas kepures gegužei jau trypčiojant už kampo, bet ir tokio oro, kiek gyvenu nepamenu. Mano vaikystės kiemo draugė švęsdavo savo gimtadienį balandžio 28 dieną ir aš visada ta proga būdavau jau su basutėmis ir trumpomis kojinaitėmis (mama šiaip man niekada neleisdavo išsiplikinti anksčiau laiko ;)). Dabar kitos draugės švenčia gimtadienius šiomis dienomis ir abi tvirtina, kad matė per savo šventes visokių orų – aš, deja, nemačiau ir iki šių metų balandžio galą pasitikdavau tomis pačiomis plikomis kojomis iš vaikystės…

Dalia, matyt, nujautė, kad per jos gimtadienį snigs ir ji su dideliu įkvėpimu jau žiemai pasibaigus nusimezgė dvi naujas kepures iš plono, bet pakankamai šilto Isager Tweed siūlo. Na, ir turėjo, (tai yra, turi iki šiol;)), visai nemenkai laiko jas panešioti.

Jei tikrą žiemą nemažai galvų dengėsi nuo sniego super šilta to paties tvido ir moherio kombinacija, tai antram šaltam sezonui užteks vien tvido, kuris taip ir prašosi į įvairius smulkius žakardinius raštelius. O kam norėsis tekstūros ir ritmiškų grafinių raštų, įjunkite į bendrą spalvotą paveikslą išvirkščias akis – jos padovantos dailų spalvotų rumbelių žaismą.

Nusimegsite naują kepuraitę greitai ir jausitės jau atsinaujinę pavasariui (net jei ir planavote šiam sezonui kito kito mezginius ;)), o ir ausų sningant nenušalsit ;).

Dalios Liepuonienės megztos kepurės. Pirmoji megzta iš Isager Tweed Sand ir Purple, modelis – „Sambucus„; antroji megzta iš Isager Tweed Navy ir Sand bei Noro Flower Bed 107, modelis – „Brilliant Corners„.

Item added to cart.
0 items - 0,00