Gyvos pirštinės

Pirštinės iš bukliuotos alpakos primena gyvus pūkuotus žvėrelius, kuriuos norisi glostyti ir sūpuoti glėbyje. Pirštinės, kurios dažnai naudojamos kaip laimingos, jaukios ir saugios vaikystės iliustracija man yra būtent tokios – minkštos, šiltos ir primenančios švelniausią kailiuką. Esu mačiusi bukliuotą alpaką sudraugintą su moheriu – tų pirštinių nesinorėjo iš rankų paleisti (o reikėjo, nes buvo ne mano, man buvo leista jas tik pačiupinėti 🙂 ). Tada susižavėjau Ramunės atrastu būdu moheriu užpildyti vien iš bukliuoto siūlo megzto daikto oro tarpelius. Atrodytų tokios pirštinės turbūt taip pat gerai, bet šiluminis efektas būtų greičiau kiaurasamčio, o ne mūro sienos stiliaus 😉 .

Todėl labai apsidžiaugiau pamačiusi Loretos porą. Ji prie bukliuotos alpakos pridėjo Isager Spinni, ploną vilnonį siūlą, su kuriuo dėl jo storio sunkiai mezgasi judviejų draugystė 😉 . Tai Loreta, ieškodama Spinni panaudojimo, atrado, kad jei vienas jis ne kažką, tai kaimynas kitam siūlui (šiuo atveju bukliuotam) yra superinis. (Atrado dar ir kitą Spinni panaudojimo būdą, bet tegu jis lieka kitam kartui 🙂 ). Jis čia atlieka tą pačią funkciją – užpildo visas skylutes. Prie to prisidėjo ir pabaigos prausynos, pačios Loretos aprašytos žemiau. Abu siūlai yra vilnoniai, tai šiluma abudu ir rūpinasi, tik pačioje pirštinėje kuklus Spinni priedas pasislepia už savo bukliuoto draugo (ir dar kai spalvos sutampa!), o alpakos kilpelės sukuria šilto, minkšto ir storo kailiuko efektą ir atrodo, šilta net iš nuotraukų 🙂 .

Tie, kas mano, kad vasario mėnesį megzti šiltas pirštines yra neaktualu, primenu, kad statistiškai tai yra dažnai pats šalčiausias žiemos mėnuo ir pavasaris kovą ne visuomet susigaudo, kad jam pagal kalendorių jau laikas. Tokias pirštines numegsite greitai ir smagiai atšvęsite žiemos pabaigą(?) ar bent pasipuošite jos išvarymo iš kiemo proga. Ir kad ryt bus Kalėdos, kurioms reikės dovanų. Net jei jums atrodo, kad jos ką tik buvo.

“Mezgiau virbalais Nr. 3 (atvartas) ir Nr. 3,25 pačią pirštinę. Atvartas – 2 Isager Spini siūliukai, pirštinė – 1 siūlas Alpaca Boucle ir 1 Isager Spinni. Pirštinės sveria 52 gramus, Alpakos buklė liko 18 gramų (kamuoliukas 50 g).

Uždėjau 40 akių. Pirštas – 12 akių. Kaip vadinasi piršto mezgimas, nepamenu. Na, kai palieki 2 akis, plius viename šone vis pridedi po akį (kas antroj eilėj). Taigi: tos 2 akys + dar 10. Pirštas normalaus pločio išėjo.

Atvartas geras, bet va pati pirštinė išėjo šiek tiek per plati. Tai kai numezgiau, gerai patryniau muiluotam vandenį. Mano ranka siaura ir liesa, tai nelabai aptemptos. Užtat nepaprastai šiltos ir lengvos. Kur viršus, kur delnas, ne mezgėja nesupras, tai po 3 mikroskopinius lapelius išsiuvinėjau viršutinėj pusėj, kad būtų aišku.”

Loretos P. megztos pirštinės, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Drops Alpaca Boucle 2020, Isager Spinni 6S ir 8S.

Pati geriausia kalėdinė naujiena

Tik pasižiūrėkite, kas įsitaisė po mūsų kalėdine eglute? Ką tik išleista Marianne Isager knyga “A Knitting Life”.

Isager siūlai ir jų subtilūs stilingi dizainai yra patys iš savęs didelė šventė, bet išleista nauja knyga (gruodžio 1 dieną!) yra pačių geriausių Kalėdų garantas visiems kūrybingai mezgantiems žmonėms. Dalia, nežinojusi, kad knyga jau pakeliui į MZ, išleidimo dieną nužiūrėjo ją Isager instagram puslapyje ir atsiuntė man ilgesingą žinutę: “Skrendam į Daniją?”. Nereikėjo mums, atskrido knyga 🙂 .

Ir šį kartą tai ne šiaip knyga, o pirmoji didžiulės trilogijos dalis, kurioje Isager įkūrėja Marianne apžvelgia penkis savo kūrybos dešimtmečius. Pirmas tomas apima aštuoniadešimtuosius – devyniasdešimtuosius metus.

Man užteko paskaityti pirmą lapą ir buvau užtvindyta apmąstymų paralelių ir prisiminimų. Pats pirmas knygoje pristatytas megztukas iškalbingu “Lengvas” pavadinimu yra numegztas tuo pačiu raštu, kurį man vaikui parodė teta Danutė ir tai buvo mano pirmoji pažintis su nukeltų akių raštais. Iš dabartinės perspektyvos vertindama savo jaunystės mezgimo patirtį, visą laiką galvojau, kad ypatingą mūsų kūrybingumą nulėmė itin skurdi pasiūla – rūbų, siūlų, žurnalų. Bet panaši patirtis iš visai kito ekonominio pasaulio liudija, kad kūrybingumas neturi jokių geografinių, amžiaus, lyties ir gerbūvio ribų.

Marianne prisiminimai apie sunkiai ėjusį pirmą mezginį, mezgimo neperspektyvumą pabrėžiančios mokytojų pastabos, mezgimas draugų kompanijoje ir per pamokas – visa tai tikrai ne vienai mezgėjai iki skausmo pažįstama. Kaip ir pajautimas, kad su užimtomis rankomis tu daug geriau susikaupi ir įdėmiau klausai, mažiau blaškaisi. Smagu, kad Marianne gyvenime tas supratimas (tiek jos pačios, tiek aplinkos) atėjo taip anksti ir taip pagražino gyvenimą – dėl tos priežasties jos anglų mokytoja leisdavo megzti per pamokas, tik prašydavo vengti metalinių virbalų, kurie nukritę erzinamai dzingsėdavo 🙂 .

Knygoje rasite ne tik jos prisiminimus, įkvėpimo šaltinius ir idėjas, joje yra svarbausių 15 atnaujintų modelių. Be chronologinio pasakojimo knygoje yra ir skirstymas technikomis – nukelti raštai, žakardas, entrelac ir t.t. Marianne yra įsitikinusi, kad mezgimas, užimantis tiek daug laiko, ne tik reikalauja pačių geriausių medžiagų ilgam tvariam gyvenimui, bet ir turi atspindėti mados tendencijas. Šios keičiasi, bet geros idėjos niekada iš mados neišeina (kaip ir meistrystės niuansai), todėl jas tereikėjo tik pritaikyti šiuolaikinėms tendencijoms ir siluetams.

Išskirtinai norėčiau pabrėžti technikas ir meistrystę – čia nerasite primityvaus operavimo keliomis paprasčiausiomis technikomis. Kas pažįsta Isager dizainus, su tuo jau susidūrė – čia svarbi kiekviena detalė, kiekvienas niuansas, džiaugsmu pripildantis kiekvieno meistro širdį! Jei apie dominuojantį ir foninį siūlą žakardiniame mezgime jūs rasite toli gražu ne kiekvienoje tam skirtoje knygoje, tai čia iš siūlų laikymo skirtumų sukurtas visas dizainas! Ir tai tik vienas momentas 🙂 .

Nereikia turbūt nė sakyti, kas vartė ar skaitė Isager išleistas knygas, yra patyręs, kai tai tikrai džiaugsmas viskam – rankoms, akims, širdžiai. Knygos nuostabiai gražiai išleistos, su puikiomis stilingomis nuotraukomis ir šiuolaikiška spauda. Naujoji knyga yra kietais viršeliais, stora ir dosnaus albumo dydžio. Ji puikiai tiktų į skyrelį “Kavos stalelio knygos”, tik man rodos, šis jai per ankštas… 😉

Kaip ir visos pastarosios kompanijos išleistos knygos, ši turi natūralaus dydžio pavyzdėlių nuotraukas, todėl norint pataikyti mezginio tankumo, nereikės nei liniuotės, nei metro – tereiks numegztą ir išblokuotą pavyzdėlį pridėti prie puslapio su nuotrauka ir palyginti.

Žemiau rasite knygoje publikuojamus modelius, bet labai noriu atkreipti dėmesį, kad šis tomas yra daug daug daugiau nei tiesiog gražūs modeliai. Tai vienos kūrybingiausių dizainerių idėjų, patirčių ir atradimų klondaikas. Kalėdų seneliai, rikiuokitės! 🙂

“Barbara top“:

“Barbara Sweater“:

“Braids“:

“Chess“:

“Easy“

“Gaudi“:

“Honeymoon“:

“Horseshoe“:

“Jacquard“:

“Newspaper“:

“Scottish Check“:

“Squares“:

“Triangles“:

“Twisted Cables“: 

“Wings to fly“:

Hirne

Vasariškos spalvos ir švelni šiluma – toks yra idealus vasaros galo receptas, kai vėsta vakarai, švelnėja ryškios spalvos, bet dar nesinori tamsaus šaltojo sezono kolorito. Didelis tokio laiko pliusas – sluoksniavimo galimybė (nuotraukose su apatine palaidine trumpomis rankovėmis ir kelnėmis – koks akį džiuginantis spalvų komplektėlis! ), tai susegamo fasono pasirinkimas yra šūvis į dešimtuką

Isager Spinni ir moherio derinys turi pakankamai “kūno”, bet yra lengvas, šiltas ir švelnus kaip kačiukas. Modelio pagrindinis akcentas – raštuota koketė, kurios tekstūrinius viražus moheris švelnia miglele padengia, bet neužmaskuoja. Nenusakomo rausvai rusvo moherio derinys su pilkai rožine vilnele sukuria naują subtilią spalvą, turtingą, bet be ryškaus melanžo.

Priderančios sagos buvo siuvamos mezgimo eigoje – ir matuotis smagiau, ir bendras vaizdas pilnai matosi 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Isager Spinni 61s kartu su Isager Silk Mohair 62, modelis – “Hirne“, sagos – Union Knopf.

Močiutės trikampėlis

Močiutės kvadratėlius mylėjau visada, dažniau platoniškai – mezgimo pasaulis turi tiek galimybių ir pagundų, kad sunku nenuklysti 😉 . Bet meilė šita nepraeinanti ir nerūdijanti, užtenka kokio ryškesnio pavyzdėlio, įkvepiančio vaizdelio ir aš jau kombinuojuosi savo nėrimą. Šios skaros tiesioginė įkvėpėja – Jolanta. Jos nėriniai – spalvingi ir tikri kvadratėliai, skara mano vienspalvė ir labai paprasta, bet niekada nežinosi, kokiais lapeliais kokia šakelė išsprogs.

Aš važiavau į kelionę, norėjau kuo paprastesnio projekto krepšelio, o vąšelis su tradiciniu močiutės kvadratėlių raštu traukė kaip magnetas. Seniai norėjau išbandyti ir asimetrišką trikampio nėrimo šituo raštu būdą, nužiūrėtą vienoje japoniškoje mezginių knygoje. Jis, žinoma, ryškiau atsiskleidžia margame siūle ar dryžiukuose, pabrėžiančiuose konstrukciją ir nėrimo kryptį, kaip ir močiutės kvadratėliai įspūdingiau atrodo kvadratų pavidalu ir labai spalvingi, bet šįkart rinkausi visišką minimalizmą.

Konstrukcijos gerumas (kaip ir įstrižai megzto baktuso), kad gali sustoti ten, kur baigiasi siūlai. Užbaigi eilę, suslepi siūlą ir gali skarą jau sukti apie kaklą. Aš dar pridėjau vienintelę eilutę kuklios apdailos, suvienijančios abu trikampio kraštus (paskutinę eilę ir vieną nėrinio šoną), – penkių pynučių kilpų bangeles.

Skaros dydį leidau lemti siūlams, nes ir man tiko 😉 . Skara nusinėrė iš dviejų nepilnų Spinni sruogų, nuo kurių nedidelis kamuoliukasbuvo panaudotas pirštinėms, o kas liko – skarai prie jų. Jau laukiu pirmo lengvo rudens šaltuko.

Vąšeliu nerta skara iš Spinni 11S.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €