Vienas smagiausių mezgimo klubo privalumų yra tas, jog tai yra vieta, kur gali pasirodyti visus savo naujus mezginius (senus taip pat) ir būsi kaip niekur kitur suprastas ir įvertintas. Net šeimoje, jei ten yra ne mezgėjai, o tik mezginių nešiotojai, kokie jie bebūtų dėkingi ir palaikantys, vargiai kas supras, kaip tobulai sujungei skirtingus kamuoliukus, kokia ideali ir išradinga yra mezginio apdaila ar kaip gražiai suderinai raštą su forma. Mezgantis klubas premjeras visada sutinka su didžiausiu entiuziazmu, seka progresą ir yra nuoširdžiai susidomėjęs rezultatu. Tai paprastai mes tą ir darom, entiuziastingiau ar santūriau, priklausomai nuo projekto, nuotaikos ar būdo – rodomės.
Joana gi sulaužė visas nerašytas taisykles, atėjusi su savo kelerius metus trukusiu baigtu projektu – fantastinio grožio megztuku – ir aš jį pamačiau tik kukliai užmestą ant kėdės atkaltės jau beveik į susitikimo pabaigą. Praeitą ketvirtadienį ji buvo atsinešusi jį ir rinko sagas, neklausė niekieno patarimų, nes turėjo aiškią viziją, o dabar ateina su išskalbtu, išblokuotu, susiūtom sagom ir tyliai pasikabina jį ant kėdės. Kodėl nerodo, kukliai pasiaiškina, kad karšta. Ta prasme??? Numezgei tokį epinį daiktą, laukei, kol atvažiuos reikiami siūlai, derinai kvadratėlį prie kvadratėlio pačių gražiausių spalvų, plonyčiais virbalais iš tikrai plono keturgijo kojininio siūlo ir dabar karšta?? Aš su tokiu sėdėčiau net jei termometras rodytų virš trisdešimt, ką jau kalbėti apie rugsėjo pabaigą! Na žodžiu, išprovokavom Joaną pasirodyti, kad galėtume kolektyviai paaikčioti.
Modulinis mezgimas nėra Joanos atradimas, kaip ir nukeltų akių raštai Gražvydės, bet kai kurios technikos taip prilimpa, kad tampa individualaus atpažįstamo stiliaus. Šiais moduliniais kvadratėliai Joana mezga ne pirmą ir ne antrą megztuką – reikalas visada pasiteisinęs, super efektingas ir labai išskirtinai dailus. Niekada nenumegsi dviejų vienodų – pereinamų spalvų kamuoliukai yra įnoringi ir keičia spalvas pagal jiems vieniems žinomą planą, todėl maži kvadratėliai kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas. Tiesa, kad jie tikrai bus atpažįstamai vieno lizdo paukščiai, gamintojai pasirūpina, apibrėždama numatyto spalvyno sudedamąsias dalis. BET – kuriantiems žmonėms šie apribojimai yra greičiau iššūkis. Taip vieningai atrodantis Joanos megztukas iš tiesų numegztas iš dviejų spalvynų kamuoliukų (nes nebuvo reikiamo kiekio vieno tuo metu ;( ) – ir atspėkite dabar who is who : ) .
Pagrindinis reikalavimas gražiam rezultatui šia technika yra greiti spalviniai pasikeitimai (kvadratėliai maži, tai spalvai nėra kur įsibėgėti), todėl kojininiai siūlai arba siūlai kūdikėliams (pvz., Edition 3.0, iš kurio Joana taip pat mezgė megztinį šia technika) yra pati geriausia opcija.
Dar pora nuotraukų švytinčios Joanos (nes labai jau tos spalvos jai tinka 🙂 ) ir truputis detalių – pažiūrėkite tik, kaip gražiai Joana sumažinusi kvadratėlių dydį suformavo rankogalius ir kaip tvarkingai bei preciziškai viską aprėmina I-cord juostelė!
Joanos Bartkevičienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2170 (Rasos lašas) ir 2292 (Krintanti žvaigždė), sagos – Union Knopf.
