Šiandieninis dienoraščio įrašas neatsitiktinai susijęs su naujienomis ir ne tik todėl, kad abiejuose kalbama apie tą patį siūlą. Kaip minėjau naujienose, iš šios storos, švelnios ir formą laikančios merino vilnos turbūt buvo numegzta kepurių daugiau nei iš kurio kito ir kai Jurgita su dukra atėjo rinktis siūlus kepurei, tai aš ilgai negalvodama nuvedžiau jas prie Terra lentynos. Bet bazinė vienspalvė kepurė nebuvo mamos su dukra planuose ir kai Jurgita atėjo prie kasos su trimis kamuoliukais (dabar suprantu, kodėl reikėjo trijų spalvų 🙂 ), pasijuokiau, kad iš tokio kiekio numegs tris. Atėjusios pasirodyti jos patvirtino – išėjo lygiai trys!
Arūnė pasirodė su savąja, kitos kepurės jau padovanotos 🙂 . Ji paišė modelius ir dėliojo spalvas, o mama mezgė 🙂 . Jaučiu, neilgai trukus, pačiai bus smalsu išbandyti, bet kol kas mama paslaugiai įgyvendino visus dukros sumanymus.
Visiškai bazinis stačiakampis iš stambių 2*2 stulpelių, tvirtai susiūtas viršuje ir kurį galima susilankstyti su susiformuoti ant galvos įvairiais būdais, bet tik pasigrožėkite, kaip dailiai ir išmoningai jį Arūnė susilanksto sau galvos gražiai formai 🙂 .
O jei galvote, kad šis įrašas birželio gale yra visai neaktualus, tai tik primenu, kad kepurės yra vienas iš geresnių kelioninių projektų ir viena iš laukiamiausių dovanų. Ir megzti kepures geriausia yra ne tada, kai šąla ausys ir neturi laiko nei pagalvojimui, nei paieškojimui. Ir dar viena aktuali žinia, tie šalčiai greičiausiai bus… rytoj. Na, gerai, ryt dar gal bus vasara, bet dienos jau pradeda trumpėti. Net sumirksėti kelis kartus nespėsit, taip greitai tas svaiginantis žiogelių koncertas baigsis ir jei būsit laiku pasiruošę, nereikės eiti pas skruzdę pasišildyti 😉 .
Jurgitos Gruodytės megzta kepurė pagal dukters Arūnės piešinį. Siūlai – Rosarios4 Terra 2, 3, 18.
