Tęsiam šalmukų temą 🙂 . Šio modelio vaizdelį man parodė Karolis. Neprašydamas, nes jam, jautruoliui, nelabai ko megzto ir reikia (o ko, man atrodo, kad jam reikia, tą primygtinai pati įperšu 😉 ), tik sakydamas, kad gal visai tokio ir norėtų. Prieš Kalėdas! Man antrą kartą kartoti nereikėjo :)) .
Nuotraukoje toks gobtuvą su ilgu kaklu imituojantis modelis buvo nertas vąšeliu ir galvoju dabar, kad tame yra racijos. Formą geriau laiko vąšelis, ypač jei siūlas minkštesnis, bet aš pasirinkau tai, ką naudoju kasdien – virbalus. Siūlo man norėjosi storo ir formą laikančio, Karoliui rūpėjo tik švelnumas ir spalva, tai mūsų abiejų interesai susiėjo viename taške – prie populiariausio “kepurinio” siūlo Terra.
Kaklinė (ilga!) dalis megztas tampriu 2*2 stulpeliu, o pats gobtuvas – ripsu su I-cord krašteliu bei trumpomis eilėmis geresniam gulimui.





Kalėdoms kepurę gavo ir Karolio žmona – nemandagiai ją antrą demonstruoju, nes jei gobtuvas – naujiena tiek mano, tiek Karolio repertuare, tai “Vilniaus kepurė” yra patikrintas ir užtikrintas modelis. Ir laaabai daug kartų matytas 🙂 . Švelnumas taip pat yra Urtės prioritetas, visa laimė, kad juoda spalva – ne 😉 . Jai paėmiau plonesnį ir dailiai dažytą kitą portugališką siūlą – Romaria.




Kadangi nei vienas jų nemezga, kolegas dominančios modelio išklotinės nerasite, vietoj to – labai gražią fotosesiją pajūryje.


Karolio gobtuvas megztas iš Rosarios4 Terra 20, Urtės kepurė megzta iš Rosarios4 Romaria 17, modelis – “Vilniaus kepurė” . Nuotraukos – Urtės Šedvilaitės-Eidikės.
Puikūs šalmiukas ir kepurė, gražūs žmonės ir nuotraukos, bet atleiskite, ar Karolis – tai čia tas pats nykštukas, kur burtus traukdavo?????
Tas pats 🙂
Nykštukas užaugo, nebeliko nei burtų, nei dovanų:(((