Beveik vienspalvis Noras

Šis turtingu rudens derliumi kvepiantis Dovilės megztukas pratęsia atsisveikinimo su kai kuriais MZ lentynas paliekančiais siūlais seriją. Labai ypatingais siūlais, tikrai išskirtiniais tiek savo spalvomis, tiek pačiu siūlo suverpimu, traukiantis visų akis ir ne vieną pakabinęs ant savo kabliuko …;) Taip, kalba eina apie japoniškus Noro siūlus, o konkrečiau, apie pačius populiariausius Flower Bed, kuriuose turbūt pilniausiai atsispindi šio gamintojo braižas – tiek jų sudėtyje, tiek pačioje siūlo struktūroje, tiek ypatingai jautriai sukurtame spalvų perėjime ir be galo turtingoje paletėje, o ir vidutinis siūlo storis darė jį vienu universaliausių.

Vienintelis niuansas – ypatingi spalvų deriniai traukė visų akis, bet toli gražu ne kiekvienas gerai jausdavosi tokiame ryškiame kailyje – kaip viena mezgėja juokėsi, jei nori, kad į tave šiandien gatvėje neatsisukinėtų, Noro rūbo geriau nesirengti ;). Todėl nauja pusiau vienspalvių Flower Bed siūlų kolekcija buvo sutikta ovacijomis. nes siūlas išsaugojo savo charakterį, savo unikalumą ir spalvos turtingumą, tuo pat metu persiorientavęs iš spalvinių kontrastų į toninius, jis pritiko daug platesnei projektų skalei. Ant tokio pusiau vienspalvio gerai matėsi raštas ir jį buvo gerokai lengviau pritaikyti prie visų progų bei kitos spintos dalies.

Dovilė su raštais nepersistengė – pagrindui pasiliko santūrų klasikinį ripsą, kuris išdykėliškai susibanguoja kišenių, kaklo ir užsegimo krašteliuse. Tik tiek, bet tas tik tiek taip į patį viduriuką pataikytas, kad megztukas atrodo kaip tos pačios rudeninės gamtos dalis – paprastas ir stebuklingas tuo pat metu :).

Dovilės Žydelienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – Noro Flower Bed 20, sagos – Union Knopf.

Karantino likučiai

Klubui ir mezgėjams išsiskirsčius po namus MZ judėjimas vis labiau krypsta į vieną pusę – siūlai iškeliauja, o mezginių iš jų vis rečiau pasirodo, todėl atėjusią su naujiena Jolanta pirma nurengiau (striukę, dengiančią naujieną) pasigrožėti, o tik paskui ėmėmės naujų planų aptarimo…

Savo naują mezginį Jolanta įvardijo kaip karantino likučius. Turbūt ne vienam per tą laiką rankos iki podėlių priėjo ir kai ten randi erzinančių keistų likučių (neleiskite šiam žodžiui jūsų suklaidinti, nes likučiai tik skamba kaip kažkas tokio menkesnio ar prastesnio, atliekamo, kurį gali suprasti kaip nereikalingo, kalba eina tik apie kiekius), jie pas Jolantą pasitaikė labai prašmatnūs, bet nė iš vieno jokio rimto daikto nepadarysi. Užtai kartu sudėjęs padarysi nepaprastai gražų!

Visai nesvarbu, kad vieni siūlai net du kartus storesni už kitus – viskas susibanguoja į nepaprastai gražią spalviškai jūrą. Ir pereinami, ir vienspalviai, ir su blizgesiu, ir matiniai. Priekis skiriasi nuo nugaros – tokie spalviniai niuansai mano patys mylimiausi :). Ir tamsūs krašteliai – kaip tobulas rėmas tobulam paveikslui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš likučių – Zauberball 100 2365 nuo šito megztuko, Lace Ball 100 1699, Rowan Lace 922, 945, 940 nuo šaliko ir tunikos, dar, kaip visada, šiobeito…

Vaikai auga

Auga Gražvydės ne tik apmezgamų vaikų ratas, auga tie patys vaikai. Gretutė, kurios gimimui skirtus mezginius matėme MZ dienoraštyje, jau atšventė trejų metų sukaktį ir ta proga (kaip kasmet, beje :)) gavo naują megztuką. Šiam Gražvydė išsirinko savo jau ne kartą išbandytus ir labai pamėgtus siūlus. Spėju, vaikams jie taip pat turi labai patikti, nes čiuopiant nesijaučia net tos pusės juose esančios daug ką dantimis bauginančios vilnos, kuri savo pagrindinę užduotį – šildyti – atlieka pasislėpusi.

Nukeltų akių raštas per visą megztuką – be jo Gražvydės mezginiai kaip maistas be druskos. Ir šiam švelniam mergaitiškam ji parinko mano patį mylimiausią iš jos gausaus arsenalo uogyčių raštą. Dailų mergaitišką motyvą ji suderino su labai nesaldžiomis spalvomis – pats tas savarankiškėjančiai, protingai ir guviai be kelių minučių vyresnei sesei.

Ir siūlų parinkimas, ir priekinis užsegimas – megztuko universalumo garantai. Gražvydė pataikė dydį mergaitės nematavusi – tokia jau ta karantininė realybė. Ir šis laimėjimas – mažas stebuklas!

Vyšnaitę ant tortuko uždėjo pati mažoji solenizantė, išsirinkusi megztuką pasipuošti savo gimtadienio šventei :).

Gražvydės Norkienės megztas megztukas Gretutei iš Rosarios4 Jardim 33 ir 03 ir nuotraukos, sagos – Union Knopf.

Apsisuko ratas…

Kažkada jaunystėje, kai išmokau megzti, nebuvo nei aprašymų, nei schemų ir visi megztukai, kuriuos mezgiau, buvo daugmaž iš galvos ar iš širdies. Na gal ne visai taip, vieną kitą kiauraraščio schemutę iš kur nors nužiūrėdavau. Po to atsirado milijonai aprašymų, kuriais džiaugiausi ir mezgiau tik pagal juos. Ir štai atėjo ta diena, kai vėl panorau į megztuko mezgimą pažiūrėti kūrybiškai. Numegzti iš galvos ir iš širdies.

Labai džiaugiuosi siūlų deriniu. Žydras moheris prideda ledinio šviesumo pilkai vilnai.

Tas ledinis spindesys ir dar tokioje žieminėje pasakoje nufotografuotas man labai praskaidrino paskutines žiemos dienas, kai pagal kalendorių ta žiema seniai jau turėjo būti pasibaigusi ir net man, mylinčiai sniegą, jis ėmė rodytis kažkokiu nesusipratimu ant pirmųjų žiedų ir iš visai giedro dangaus, pora saujų snaigių nubraukdamas visus termometro pasiektus laipsnius. Jums taip pat, tikiuosi, primins, kokie gražūs visi metų laikai. Ir kai tas pavasaris taip vis vėluodamas kažkur pakeliui bastosi, teprimena, kokia dovana buvo šių metų balta žiema :).

O prie megztinio grįžtant, manau, ne aš viena turbūt pagalvojau, kad apsisuko ratas, bet sugrįžo ne į tą patį tašką, o gerokai spirale aukščiau. Sugrįžo į tą patį džiaugsmingą kūrybinį etapą, bet visos išmoktos pamokos, visi nueiti keliai, sužinoti būdai, išbandytos konstrukcijos, sekant kitų aprašymus, viskas į tą tašką atsinešta ir džiaugsmas megzti iš galvos ir širdies sugrįžo su gerokai platesniu priemonių arsenalu ir daug didesniu potencialu.

Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš galvos ir širdies iš Drops Kid Silk 06 kartu su Isager Spinni 2S ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00