Barocco II

Jei naujasis Vaidos mezginys pasirodys kažkur matytas, tai greičiausiai čia – pirmąją šio modelio versiją Vaida numezgė dukrai. Iš to paties siūlo pakartojo ir sau – tik vietoj tamsiai žalios pasirinko rafinuotą nugos atspalvį. Ir nors Emilija taip pat pozuoja su maikute po apačia, tik šias nuotraukas pamačiusi, supratau (o gal ruduo pirštu pabaksnojo?), kokią genialią idėją Vaida atrado. Tai, kas vasarą buvo buvo berankove palaidine, visai neturi eiti žiemos miego orams vėstant – ant marškinėlių ar golfo toks tipiškai vasarinis drabužis bus puiki taip dabar madinga liemenė!

Antrą kartą iš naujo stebiuosi, kaip raiškiai atrodo du kartu sudėti ploni siūliukai. Tai, kad siūlas vasarinis ir bepūkis, tik prideda raštams tekstūros ir ryškumo. Ir dar labiau nudžiugino žinia, kad „siūlas nuostabus, Emilijos liemenė iš tokio pat jau kelis kartus skalbta – be problemų atlaikė makalavimąsi skalbimo mašinoje”.

Vaidos B. M. megzta palaidinė-liemenė iš Isager Trio (Nougat) ir nuotraukos. Modelis – „Berocco top„.

Nauja liemenė

Šią knygą gavau seniai, sunkiai ir ilgai ją vartydavau kasvakar prieš miegą gražiems sapnams ir svajonėms apie savo įvairiaspalvius mezginius, bet vieną liemenę nusižiūrėjau tokią, kokia ji buvo knygoje (beveik) ir pakankamai nemažai metų laukiau tinkamos progos. Sulaukiau:)

Iš pradžių su eksperimentiniais estiškos vilnos spalvynais atkeliavo ši graži trigijinė kiek marga angliško raudonio vilna – pagrindui. Praėjo dar pora metų ir į madą atėjo liemenės, kurių aš, deja, nenešiojau, nebuvo prie ko… O tada jau atsirado suknelė (tiesa, iš pradžių mano Kristės spintoje, bet ji buvo labai šalia ;)) ir visoms kortoms sukritus pagaliau ėmiausi savo svajonių projekto. Tiesa, paskutinis postūmis buvo netikėta ir ilga kelionė, kuriai reikėjo greitai susiruošti lengvą – nei galvojimo, nei žiūrėjimo – nereikalaujantį mezginį.

Tokiu neskausmingu būdu, net pačiai nepastebėjus, atsirado vienspalvė nugara ir priekio kraštelis, o jau smagiajai ir spalvingai priekinei daliai man jokio paskatinimo nereikėjo ;).

Ką nustebino terminai nugara ir priekis (jie stebina ir mane pačią ;)), tai primenu, kad intarsija (kai kiekvienos spalvotos dalies rombelis mezgamas iš atskiro kamuoliuko) yra technika, kuri ratu galima, bet tokia nepatogi, kad paprasčiau ir žymiai lengviau megzti pirmyn-atgal ir po to susiūti detales, net jei jau pamiršai, kiek laiko tai užima (realybėje, aišku, buvo kitaip, bet jutiminė patirtis sako, kad tiek pat laiko mezgiau, ir tiek pat siuvau bei siuvinėjau ;)).

Spalvotiems rombeliams naudojau visas turimas vilnos atsargas, kurių storis atitinka anglų vartojamą DK terminą, tai yra, maždaug 100-130m 50g. Į trasą ėjo Drops Karisma, Lima, Cotton Merino, Bergere de France Lima, Berlaine, Schoppel-wolle Gradient, Bluefaced Leicester DK nuo pirmos kregždės ir kiti daugiau ar mažiau atpažįstami objektai.

Galutinis taškas škotiškam liemenės stiliui – paprastu daigstomuoju dygsneliu ryškiai raudonu siūlu išsiuvinėtos įstrižos juostelės. Tradiciniuose raštuose jos išmegztos, čia reikalai supaprastinti ir sumoderninti, mano galva.

Numegzta liemenė vasarą ir aš kol kas dar derinuosi prie jos – tai su ta pačia suknele, tai ilgom, tai trumpom rankovėm. Oras dabar tokiems eksperimentams kaip užsakytas :).

Liemenė megzta pagal Sanna Vatanen knygoje „Jämälangasta! : neulo, virkkaa, kirjo” pateiktą liemenės modelį. Pagrindinis siūlas – Aade Long 8/3, spalvoti rombeliai priderinti prie jo pagal storį (mezgiau 3 mm virbalais).

Barocco Vest

Nauju savo mezginiu Vaida (ar greičiau dukra Emilija) gauna du zuikius į spintą – ir liemenę, ir vasarinę palaidinę. Saliamoniškam sprendimui parinktas ir siūlas – labai vasariškos sudėties Isager Trio. Sudėtas dvigubas reikiamam storiui, o ir įmantrių raštelių raiškumui atskleisti, Trio puikiai jausis abiejuose amplua – ir ant marškinėlių kaip puošnus antras sluoksnis, ir be jų – vasarinio topo rolėje. Linas su bambuku užtikrins puikų kritimą ir puošnų blizgesį, suteikianti šiaip jau jaukiai ir minkštai tekstilei juvelyrinio grakštumo ir metalo ornamentų ispūdį.

Pati liemenė – nėra koks visai paprastutis mezginys, ir be detalių nuotraukų patyręs mezgėjas lengvai nustatys skiautinių principu numegztą priekį (ne imitacija, o iš tikrųjų iš atskirų detalių, kurios taip nematomai sujungtos į bendrą paveikslą – ledas!). Dėmesys kiekvienai akytei, daug smulkių apgalvotų detalių, visas kokteilis pačių įvairiausių raštų – daiktas mažas, bet tikras brangakmenis! Ar reikia stebėtis, kad eilėje išsirikiavo toks pats sau ?;)

Vaidos B. megzta liemenė dukrai ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Trio (Bottle Green). Modelis dar testuojamas, daugiau vaizdų ir informacijos – dizainerės instagram paskyroje.

Naujokė liemenių stovykloje

Liemenių mano spintoje nerasite. Iki šios dienos :). Labai gražus teoriškai rūbas man rodėsi nepraktiškas: kai šilta, nereikia nieko, o kai šalta, tai šalta ir rankoms. Bet jų sugrįžimą į pastarųjų dienų madą stebėjau su džiaugsmu – ir stilingumo visai aprangai suteikia, ir derinimo galimybes praplečia, o ir šiaip gražus daiktas. Ilgai buvusi pati puošniausia klasikinio vyriško kostiumo dalis, liemenė yra tas rūbas, kur galima ir su raštais pažaisti, ir ryškesnių spalvų nesibaiminti.

Taip turbūt mada mases ir paveikia – žiūri, žiūri aplinkui, kažkas, pradžioje neįprastas ir gal net negražus, ima plėstis, akis pripranta, prisijaukina, o netrukus ir neįsivaizduoji savo spintos be kokio neseniai dar egzotika buvusio rūbo. Man liemenės, kaip jau minėjau, gražios buvo visada… pažiūrėti. Tai žiūrėjau, žiūrėjau, o į kai į spintą atkeliavo gana šilta suknelė, kuriai papildomas pašiltinimas, ypač šaltu metu, tikrai nepakenktų, ledai buvo pralaužti :). Megztinis iš suknelės paliktų tik sijono gabaliuką, o liemenė man pasirodė pats tas neuždengiantis visko, bet šildantis daiktas.

Suknelė tai viena, o planuose liemenių visas tuntas. Pradėjau nuo santūriausios idėjos – beveik tokios pačios tamsiai mėlynos spalvos pynių. Klasikinį žvejų megztinį patrumpinau ir kiek paplatinau, sustūmus stačiakampę formą beveik į kvadratą, bei nuėmiau rankoves. Jaunystėje tokį daiktą būčiau mezgus iš detalių, tą dariau dabar tik atskyrus priekį su nugara rankovėms ir turėjau progą palyginti. Ir pasidžiaugti pažanga mezgimo (ar greičiau, virbalų gamybos ;)) pasaulyje, nes matant raštą prieš akis jis gerokai smagiau einasi ;).

Dar vienas mezginys į besibaigiančių siūlų skrynelę ir mano pirmas rimtas iš WYS Mėlynasnukių lesterių vilnos. Purus, šiltas, lengvai blizgus ir labai gražus siūlas pateisino visus mano lūkesčius – po skalbimo nepakeitė formos ir raštas neprapuolė net tokioje tamsioje spalvoje. Truputį (tik truputį, nes turime dar visai nemenkų atsargų ir spalvų ;)) pavėluotai, bet labai užskaitau.

Liemenė megzta iš WYS Bluefaced Leicester DK 150, modelis – megztinis S iš Yoko Hatta knygos „Aran and Gansey„.

Item added to cart.
0 items - 0,00