Lemon Flavour

Žinau, žinau, visi labiausiai laukia šiuo metu reportažo iš ketvirtadienį įvykusios MZ eglutės, bet dar tvarkau nuotraukas ir vienos dienos atidėjimą pabandysiu užmaskuoti nauju mezginiu, taip truputį pratempdama laiką – kaip „apšildanti” grupė prieš pagrindinį koncertą ;).

Iškart po mūsų šventės, penktadienį, išėjo naujasis, tryliktasis „Laine” žurnalo numeris su šita gražia Midori Hirosi kurta liemene, kurią aš turėjau laimingą galimybę nusimegzti dar vasarą, testuodama modelį.

Dizainerės mėgstami stori virbalai su kiekvienu modeliu man užduoda gerokai klausimų – iš ko šį kartą? Teoriškai kalbėdama apie mezginio tankumą, kur 10 cm tenka 14-16 akių, aš ramiai pasakyčiau, kad tokiam daiktui mano garderobe nėra vietos, aš mėgstu plonesnius daiktus. Geriau du, jei šalta. Ir va tau paradoksas – visi pagal jos modelius numegzti daiktai yra mano labiausiai mėgstami, pritaikomi ir nešiojami. Galėčiau ją mylėti vien dėl to, kad ji deimantų rėžtuku prasieina per mano išankstinius nusistatymus ;). Su dideliu dėkingumu myliu ir už labai gražius modelius, ir už tokį kiek priverstinį nusukimą į šalį nuo man įprastų siūlų, taip atrandant naujus takus.

Plotulopi su moheriu yra mano pastarųjų metų favoritas, bet kiek, sakykite, tokių megztinių žmogui reikia? Dvigubas Plotulopi taip pat išmėgintas. Naujas perspektyvas man atvėrė pavasarį MZ pasirodęs Isager Aran Tweed siūlas. Storas, šiltas ir labai lengvas, su spalvotais tvido intarpėliais vietoj taip dažnai matomo moherinio pūko, prieš kurį aš nieko prieš neturiu, bet pasikeitimas visada yra smagus, o šis dar ir labai universalus, ypač tokiam visų sezonų drabužiui, kaip liemenė. Ši vilna tiks ir vasarą, kai super šiltas moheris ilsėsis spintoje sapnuodamas žiemą, pūkelis neerzins saulės nujautrintos odos, o ir tvidas, man, didelei jo gerbėjai, labai glosto akį savo spalviniais ir tekstūriniais ypatumais.

Tvidas man labai gražiai suderėjo su dizainerės parinktu tekstūriniu rašteliu. Ir joks pūkelis neužmaskuoja labai gražios ir originalios pečių linijos.

Šią liemenę jūs greitai suseksite internete įgyvendintą pačiais įvairiausiais stiliais – ir trumpą prie suknutės ar kelnių, ir ilgą oversize dydžio. Jau nekalbu apie spalvas – originalus modelis derina skirtingų spalvų vilną su moheriu, o kur prasideda melanžai (ypač su tokiu dėkingu maišymams moheriu), ten variantai nesibaigia…

Aš prisiderinau prie savo tvido diktuojamos krypties – klasikinis angliškas kaimo stilius. Todėl liemenė mano tokia vidutinio dydžio, vidutinio ilgio. Spalvą greičiausiai nulėmė žydinti vasara aplinkui (bet dabar, žiemą, ją nešiodama visai nesigailiu pasirinkimo 😉 ), o mano širdis tiesiog negalėjo apsieiti be nedidelių spalvotų intarpėlių. Vos vos, beveik be spalvos ;).

Liemenė megzta iš Isager Aran Tweed (Yellow), Isager Alpaca 3 (White) ir Lettlopi 0054, modelis – „Cassis”.

Megztinių laikas

Šalti rytai su vakarais primena mums, gaudantiems paskutinius šiltus vasariškos saulės spindulius, kad artėja pats gražiausias mezgantiems žmonėms laikas – megztinių sezonas :).

Žiemą saugos mus nuo negandų rimti paltais su striukėmis, o tokiu pereinamu sezonu pats gražiausias, patogiausias ir komfortabiliausias – megztas paltukas.

Patogus iki kelių ilgis, gobtuvas, jaukios kišenės (akcentuotos kita spalva kaip ir rankovių krašteliai) ir šiltas lengvas siūlas užtikrins pačią gražiausią palydą į sunkiąją žiemos artileriją – pūkus, neperšlampamas medžiagas ir kitus šiltus sluoksnius.

Šiemet atkeliavęs Isager Aran Tweed, panašu, nukonkuruos ir islandišką vilną, kuri iki šiol karaliavo paltukų mezgime dėl savo lengvumo. Naujasis tvidas be panašaus svorio turi daug kozirių – ne tik medžiagos gražumą, bet ir ryškiai švelnesnį pluoštą, ką jautruoliai netruks įvertinti ;).

Tokie modeliai, nešiojami paprastai tuo metu, kai paltai dar ilsisi, neretai daromi be jokio užsegimo, tiesiog užmetami – negresia juk dar joks rimtas šaltis ;). Šis modelis maksimaliai priartėja prie tikro palto stiliaus. Sagos leidžia išsaugoti ir šilumą, ir laisvas rankas, kurioms nereikia laikyti plevėsuojančių skvernų. Parinktos labai subtiliai – lengvas spalvinis perėjimas susišaukia su tvido margumu, bet panaši mėlyna spalva nekonkuruoja su rausvais akcentais.

Paltukas megztas iš Isager Aran Tweed (Blue, Rose); sagos – Union Knopf.

Tulip Guernsey

Šis megztinis stipriai nustebino mane pačią – dar turbūt taip nėra buvę, kad aš pirmoji ką nors nusimegzčiau iš naujo siūlo (jei visai atvirai, tai Loreta nusimezgė taip pat ir dar suderino naują Isager Aran Tweed su Lett lopi, sužadindama mano begalinį smalsumą, bet jo dar nemačiau, todėl ir demonstruoju savąjį kaip pirmą ;)). Paradoksalus dalykas, nes iš tiesų galiu prieiti prie naujienų beveik pirmoji, bet aš taip ilgai čiupinėjuosi, mezgu pavyzdėlius, galvoju, o kai pagaliau ką rimtesnio realizuoju, paaiškėja, kad esu ilgos eilės gale…

Nuopelnai čia mano nėra tokie jau vienareikšmiai – šis megztukas buvo testinis mezginys, turintis savo terminus, o naujas siūlas atitiko reikiamą mezgimo tankumą ir be galo mane viliojo.

Siūlas storas ir šiltas, bet labai mielas (po skalbimo gerokai pasipūtė ir pašvelnėjo), todėl suplanavau jį kaip ir vasarai ar bent pavasariui. Vasarai – nešioti vieną vėsią dieną, pavasarį ar rudenį – ilgom rankovėm marškinėlius pasirengus.

Gana trumpas ir platus (beveik kvadrato formos) daiktas mano suplanuotas ir prie kelnių, ir prie sijono.

Modelio pagrindas – tradiciniai žvejų megztiniai, tik su stambesnėmis ir dėl to raiškesnėmis tekstūromis. Raštai ir pynės baigiasi beveik ties pažastimis – senovėje toje vietoje prasidėdavo žvejų kelnės ir nebuvo daugiau reikalo vargti su gerų-išvirkščių akių raštais, kurie atrodo paprasti, bet mezgant tamsiu siūlu ir neturint tobulo regėjimo (o ir elektros šviesos, jei jau kalbame apie praeitus amžius) gali virsti rimtu iššūkiu.

Dizainerė suteikė testuotojams laisvę rinktis rankovių ilgį (net skatino įvairovę) – savajam aš ieškojau tiek praktiško panaudojimo (vasarą užtenka tokio ilgio per akis), tiek gražaus silueto. Bet giliau pakapsčius, tai mano pirmas bandymas (ilgai brandintas) priartėti prie vieno kultinio mano mamos garderobo rūbo.

Mes su mama, kaip ir daugelis turbūt, ne apie viską turėjome vienodą nuomonę ir ne visose srityse mūsų pasirinkimai sutapdavo, bet vieno dalyko niekada nekvestionuodavau – mano mama man visada buvo be galo graži moteris (kad ne man vienai, su tuo ankstyvame amžiuje labai nenorėjau sutikti ;)) ir turėjo nuostabų skonį. Jei ne pandemijos nulemta laikina atskirtis, ji iki šiol rinktų mano drabužiams sagas, nes taip genialiai sugeba pritaikyti pačias tobuliausias iš bet kokio pasirinkimo, kad man tai labiau panešėja į magiją (o kas renkate sagas mezginiams, suprantate gerai, apie ką kalbu, sagos užsegamame drabužyje sudaro 90% jo įvaizdžio).

Tarybiniais laikais garderobai paprastai nebuvo labai dideli, juolab jie tikrai nebuvo vienkartiniai. Kiekvienas drabužis dažnai buvo sunkiai įsitaisomas (ar gatavas, ar medžiaga ir gera siuvėja prie jo, ar siūlai ir koks įdomus modelis, perduodamas vienos mezgėjos kitai), ilgai įvairiai nešiojamas, persiuvamas reikalui esant ar perduodamas, todėl svarbus ir įsimintinas. Porą iš kiliminių siūlų mamos megztų daiktų dar planuoju pakartoti geresnėmis medžiagomis, bet šiandien kalba apie šią pilką iš plonytės vilnos siūtą suknelę.

Kaip matote iš nuotraukų, suknelė mamos buvo nuolat nešiojama ir pačiais įvairiausiais būdais – tiek viena, tiek su golfu ar puošnia palaidine po apačia. Suaugus aš tą suknelę paveldėjau ir gana ilgai nešiojau (mano mylimiausias būdas buvo be jokių matomų apatinių sluoksnių). Neišsaugojau, besikraustant ir daiktų gausai užplūdus, ko be galo gailiuosi (save raminu tik tuo, kad dabar tokio ilgio nebedrįsčiau rengtis – mama yra už mane žemesnė, o mano dukra praaugo mus abi). Bet prisiminimas toks ryškus ir gyvas, kad vis planavau kažką numegzti tos suknelės atminimui – panašaus silueto, pakartodama ar detales, ar labai neįprastą rankovių įstatymą.

Mano naujas megztukas gal iš pirmo žvilgsnio ir neturi tokių tiesioginių sąsajų su mamos suknele, bet šaknys jo ten – nuo vaikystės matytame paveiksle. Taip tos pačios giminės vaikai gali nebūti akies mirksniu atpažįstamo panašumo, bet štai mažoji žybteli močiutės žvilgsniu ar atrandi mažylio nagelyje trečioje kartoje vis perduodamą defektą… Taip pamačius dizainerės centrinį pynių intarpą, man iš karto galvoje iškilo kitas paveikslas – tokios pat formos suknelės centrinė dalis su trimis sagomis, užsibaigianti taip pat ties pažastimis. Ir jau žinojau, kokį rankovių ilgį jam rinksiuos.

Megztukas megztas iš Isager Aran Tweed (Green), modelis dar testuojamas – „Tulip Guernsey„.

Item added to cart.
0 items - 0,00