Tulip Guernsey

Šis megztinis stipriai nustebino mane pačią – dar turbūt taip nėra buvę, kad aš pirmoji ką nors nusimegzčiau iš naujo siūlo (jei visai atvirai, tai Loreta nusimezgė taip pat ir dar suderino naują Isager Aran Tweed su Lett lopi, sužadindama mano begalinį smalsumą, bet jo dar nemačiau, todėl ir demonstruoju savąjį kaip pirmą ;)). Paradoksalus dalykas, nes iš tiesų galiu prieiti prie naujienų beveik pirmoji, bet aš taip ilgai čiupinėjuosi, mezgu pavyzdėlius, galvoju, o kai pagaliau ką rimtesnio realizuoju, paaiškėja, kad esu ilgos eilės gale…

Nuopelnai čia mano nėra tokie jau vienareikšmiai – šis megztukas buvo testinis mezginys, turintis savo terminus, o naujas siūlas atitiko reikiamą mezgimo tankumą ir be galo mane viliojo.

Siūlas storas ir šiltas, bet labai mielas (po skalbimo gerokai pasipūtė ir pašvelnėjo), todėl suplanavau jį kaip ir vasarai ar bent pavasariui. Vasarai – nešioti vieną vėsią dieną, pavasarį ar rudenį – ilgom rankovėm marškinėlius pasirengus.

Gana trumpas ir platus (beveik kvadrato formos) daiktas mano suplanuotas ir prie kelnių, ir prie sijono.

Modelio pagrindas – tradiciniai žvejų megztiniai, tik su stambesnėmis ir dėl to raiškesnėmis tekstūromis. Raštai ir pynės baigiasi beveik ties pažastimis – senovėje toje vietoje prasidėdavo žvejų kelnės ir nebuvo daugiau reikalo vargti su gerų-išvirkščių akių raštais, kurie atrodo paprasti, bet mezgant tamsiu siūlu ir neturint tobulo regėjimo (o ir elektros šviesos, jei jau kalbame apie praeitus amžius) gali virsti rimtu iššūkiu.

Dizainerė suteikė testuotojams laisvę rinktis rankovių ilgį (net skatino įvairovę) – savajam aš ieškojau tiek praktiško panaudojimo (vasarą užtenka tokio ilgio per akis), tiek gražaus silueto. Bet giliau pakapsčius, tai mano pirmas bandymas (ilgai brandintas) priartėti prie vieno kultinio mano mamos garderobo rūbo.

Mes su mama, kaip ir daugelis turbūt, ne apie viską turėjome vienodą nuomonę ir ne visose srityse mūsų pasirinkimai sutapdavo, bet vieno dalyko niekada nekvestionuodavau – mano mama man visada buvo be galo graži moteris (kad ne man vienai, su tuo ankstyvame amžiuje labai nenorėjau sutikti ;)) ir turėjo nuostabų skonį. Jei ne pandemijos nulemta laikina atskirtis, ji iki šiol rinktų mano drabužiams sagas, nes taip genialiai sugeba pritaikyti pačias tobuliausias iš bet kokio pasirinkimo, kad man tai labiau panešėja į magiją (o kas renkate sagas mezginiams, suprantate gerai, apie ką kalbu, sagos užsegamame drabužyje sudaro 90% jo įvaizdžio).

Tarybiniais laikais garderobai paprastai nebuvo labai dideli, juolab jie tikrai nebuvo vienkartiniai. Kiekvienas drabužis dažnai buvo sunkiai įsitaisomas (ar gatavas, ar medžiaga ir gera siuvėja prie jo, ar siūlai ir koks įdomus modelis, perduodamas vienos mezgėjos kitai), ilgai įvairiai nešiojamas, persiuvamas reikalui esant ar perduodamas, todėl svarbus ir įsimintinas. Porą iš kiliminių siūlų mamos megztų daiktų dar planuoju pakartoti geresnėmis medžiagomis, bet šiandien kalba apie šią pilką iš plonytės vilnos siūtą suknelę.

Kaip matote iš nuotraukų, suknelė mamos buvo nuolat nešiojama ir pačiais įvairiausiais būdais – tiek viena, tiek su golfu ar puošnia palaidine po apačia. Suaugus aš tą suknelę paveldėjau ir gana ilgai nešiojau (mano mylimiausias būdas buvo be jokių matomų apatinių sluoksnių). Neišsaugojau, besikraustant ir daiktų gausai užplūdus, ko be galo gailiuosi (save raminu tik tuo, kad dabar tokio ilgio nebedrįsčiau rengtis – mama yra už mane žemesnė, o mano dukra praaugo mus abi). Bet prisiminimas toks ryškus ir gyvas, kad vis planavau kažką numegzti tos suknelės atminimui – panašaus silueto, pakartodama ar detales, ar labai neįprastą rankovių įstatymą.

Mano naujas megztukas gal iš pirmo žvilgsnio ir neturi tokių tiesioginių sąsajų su mamos suknele, bet šaknys jo ten – nuo vaikystės matytame paveiksle. Taip tos pačios giminės vaikai gali nebūti akies mirksniu atpažįstamo panašumo, bet štai mažoji žybteli močiutės žvilgsniu ar atrandi mažylio nagelyje trečioje kartoje vis perduodamą defektą… Taip pamačius dizainerės centrinį pynių intarpą, man iš karto galvoje iškilo kitas paveikslas – tokios pat formos suknelės centrinė dalis su trimis sagomis, užsibaigianti taip pat ties pažastimis. Ir jau žinojau, kokį rankovių ilgį jam rinksiuos.

Megztukas megztas iš Isager Aran Tweed (Green), modelis dar testuojamas – „Tulip Guernsey„.

2 komentarai apie “Tulip Guernsey”

  1. Kokios gražios nuotraukos. Gražuolė mama ir viskas taip artima, kas parašyta. Tikra tiesa, gražiai atrodyti pirmiausiai reikia dėl savo vaikų. O gebėjimas parinkti sagas vienareikšmiai yra gero skonio matas.
    Kilo mintis, kad puikus sijonas yra irgi mamos darbas. Gražios šventinės nuotaikos ir iki pasimatymo.

    Atsakyti
  2. Kaip jaukiai nuteikė šis posūkis nuo testuoto megztuko (jis puikus, be abejo!) link pasidalijimo apie Mamą. Net susigraudinau. Ir taip, tikra gražuolė! Puikaus visiems šventinio savaitgalio ir tokio tarpusavio ryšio su mamomis, kaip Jūsų, Sonata.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00