Jaučiu, simboliška, kad atnaujinto ketvirtadieninio „Ilmavos” serialo autorė yra istorikė, nes įrašas turi visas šios specialybės žmones dominančias sudedamas dalis: ir priešistoriją, ir tęsinį…
Dvidešimt trečiosios „Ilmavos” serijos priešistorė yra čia: „Ilmava 11„, taip saulėtai ir šmaikščiai Vilmos sudryžuota palaidinė, kuri panorėjus sėkmingai ir liemenės rolei tiko, po poros metų („Po dvidešimties metų” – man galvoje nevalingai iškyla A. Diumas romanų viršeliai… norėčiai pamatyti ir tokį tęsinį 😉 ) atgimė… suknelės pavidalu.
Kaip Vilma įsigudrino išsaugoti tų pačių siūlų atsargas ar meistriškai priderinti prie buvusio kolorito naujus sijono dryželius, ši istorijos dalis neištirta ir apgaubta paslapties, mūsų akims – puikus rezultatas. Labai gražus, ryškus ir išskirtinis rūbas, idealus šios lietuviškos vasaros orams ir įsipaišantis į vasarišką Vilniaus paveikslą kaip jo dalis 🙂 . O kad jau suknelė paveldėjo chameleonišką palaidinės prigimtį, tai garantuotai ir kelionėse jausis kaip namie, ir prie orų kaitos paslaugiai prisitaikys.
Vilmos Bukaitės megzta palaidinė iš įvairių vasariškos sudėties siūlų – Rosarios4 For Nature, For Nature print, Rowan Revive & Co, modelis – „Ilmava„.
Nuostabiai atrodo!