Priešingai man, Dalia niekada skeptiškai nežiūrėjo į vasarinius mezginius. Nei į karštai dienai skirtus, nei į tokius, kaip šiandieninė palaidinė, skirta tokiems orams, kurie patys negali apsispręsti, šilti jie ar vėsūs, nuolat kaitaliojasi, priklauso nuo debesų, saulės ir paros laiko.
Neplona medvilnė su kašmyru, kuriai papildomo purumo dar suteikia pagrindinis ripso raštas, visai galėtų susidėlioti į pakankamai šiltą megztuką, bet trumpos rankovės ir pagilinta kaklo iškirptė nusveria reikalą į vasarišką pusę. Su tokiu rūbu tavęs neprigaus jokia „tradicinė lietuviška vasara” (jei dar galima kalbėti apie tokį dalyką klimato kaitos kontekste), visada jausiesi gerai ir patogiai, o atrodysi gražiai ir originaliai.
Kalbant apie atrodymą, tai universalumo rūbui suteikia tiek minimalistinis raštas, tiek lakoniškas siluetas, tiek labai švari skaisti šviesiai pilka spalva – toks tiks visiems gyvenimo atvejams. Iš kitos pusės, akylas žmogus (o rankdarbiaujantys visi tokie!) pastebės daug smulkių, labai dailių detalių, suteikiančių mezginiui įdomumo ir daugiasluoksniškumo: dviguba apdailos „siūlė”, užsiraitęs pabaigos kraštelis, dailus kaklo išformavimas lygiose ripso juostelėse.
Dalios Liepuonienės megzta palaidinė iš Candy 14, modelis – „Uno-tee„.
Darbas profesionalus! Labai tinka mezgėjai!
Ir aprašymas labai gražus!
Ačiū Jums!